Prekė jau jūsų krepšelyje, bet kasa gali pasakyti „ne“: parduotuvėse bręsta pokytis, apie kurį daugelis dar nežino

Ateityje parduotuvėje gali nutikti situacija, kuri šiandien dar skambėtų keistai. Pirkėjas paima prekę nuo lentynos, įsideda į krepšelį, atneša prie kasos, o ten sistema ją nuskenuoja ir tiesiog nebeleidžia parduoti.

Ne todėl, kad trūksta pinigų kortelėje.
Ne todėl, kad prekė neteisingai įvesta.
Ne todėl, kad kasininkė kažko nepastebėjo.

O todėl, kad pats kodas ant pakuotės gali „pasakyti“ daugiau nei mato žmogaus akis.

Lietuvos parduotuvėse pamažu artėja pokytis, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkus: vietoje įprastų brūkšninių kodų ant prekių vis dažniau atsiras naujos kartos dvimačiai kodai. Jie primins QR kodus, bet jų reikšmė bus daug didesnė nei tik nuoroda telefone.

Tai gali pakeisti ne tik tai, kaip prekė skenuojama kasoje. Tai gali pakeisti visą pirkėjo santykį su tuo, ką jis deda į krepšelį.

Senasis brūkšninis kodas buvo aklas

Iki šiol dauguma pirkėjų į brūkšninį kodą net nežiūrėjo. Jis buvo reikalingas tik tam, kad kasa suprastų, kokia tai prekė ir kiek ji kainuoja. Juodos linijos, pyptelėjimas, suma ekrane – ir viskas.

Bet tas senas kodas buvo labai ribotas. Jis žinojo prekės numerį, bet nežinojo visos jos istorijos. Jis nepasakydavo pirkėjui, iš kokios partijos produktas atkeliavo, kada tiksliai baigiasi galiojimas, kokie alergenai slepiasi sudėtyje, kaip pakuotę rūšiuoti ar ką daryti, jei gamintojas atšaukia konkrečią partiją.

Žmogus turėjo pats sukioti pakuotę rankose, ieškoti mažo šrifto, lenkti akis prie sudėties, braukti pirštu per terminą ir tikėtis, kad nepražiopsojo svarbios detalės.

Nauji kodai tą žaidimą gali baigti.

Vienas nuskenavimas gali parodyti tai, ką dabar slepia smulkus šriftas

Įsivaizduokite mamą, kuri parduotuvėje perka produktą vaikui su alergijomis. Dabar ji turi skaityti sudėtį, ieškoti alergenų, tikrinti, ar nėra pieno, riešutų, glitimo ar kitų ingredientų. Ant kai kurių pakuočių tekstas toks mažas, kad atrodo parašytas ne pirkėjui, o laboratorijos darbuotojui su lupa.

Su naujais dvimačiais kodais pirkėjas galės nuskenuoti pakuotę telefonu ir akimirksniu gauti daug daugiau informacijos: sudėtį, alergenus, paruošimo instrukcijas, kilmę, rūšiavimo informaciją, gal net specialius pasiūlymus ar nuolaidas.

Tai skamba patogiai, bet čia yra ir kita pusė.

Kai informacija tampa lengvai pasiekiama, gamintojams ir prekybininkams lieka mažiau vietos žaisti smulkiu šriftu. Pirkėjas nebeprivalės spėlioti. Jis galės patikrinti.

Ir būtent tai kai kuriems gali labai nepatikti.

Pavojingiausia vieta – galiojimo terminas

Dabar daugelis vis dar gyvena pagal seną taisyklę: pats pasižiūrėk, ką dedi į krepšelį. Jei nepastebėjai pasibaigusio galiojimo – tavo bėda. Jei etiketė neaiški – skaityk geriau. Jei prekė lentynoje, vadinasi, kažkas ją turėjo patikrinti.

Bet visi žino, kad realybė ne visada tokia graži.

Pasitaiko prekių su besibaigiančiu galiojimu. Pasitaiko tokių, kurios lentynoje užsibūna per ilgai. Pasitaiko, kad pirkėjas skuba, nepamato datos, parsineša namo, atidaro ir tik tada supranta, jog kažkas ne taip.

Naujas kodas gali pakeisti šią situaciją iš esmės. Jei į jį bus įrašyta galiojimo data, partija ir kita svarbi informacija, kasa galės ne tik nuskenuoti kainą. Ji galės atpažinti, kad prekės parduoti nebegalima.

Ir tada prie kasos gali įvykti dalykas, kuris kai kuriuos pirkėjus nustebins: prekė bus tiesiog užblokuota.

Ne dėl kasininkės nuotaikos. Ne dėl sistemos klaidos. O todėl, kad kodas pasakys tai, ko pirkėjas galbūt net nepastebėjo.

Tai bus smūgis netvarkai lentynose

Pirkėjams tai gali būti gera žinia. Nes kiekvienas, kuris yra parsinešęs namo sugedusį jogurtą, apkartusį produktą ar prekę su pasibaigusiu terminu, žino tą jausmą. Sumokėjai pinigus, grįžai namo, atidarei – ir gali mesti lauk.

Naujos kartos kodai gali padėti sumažinti tokių situacijų.

Jeigu prekė priklauso partijai, dėl kurios kilo įtarimų, ją bus galima atsekti tiksliau. Nebereikės aklai šalinti pusės lentynos. Nebereikės spėlioti, kuri pakuotė saugi, o kuri ne. Sistema galės matyti konkretesnę informaciją.

Tai ypač svarbu kalbant apie mėsą, žuvį, pieno produktus, kūdikių maistą, vaistus, papildus, kosmetiką ir kitus dalykus, kur klaida gali kainuoti daugiau nei kelis eurus.

Pirkėjui tai gali reikšti paprastą dalyką: mažiau rizikos parsinešti tai, ko apskritai neturėjo būti lentynoje.

Bet parduotuvėms prasidės nepatogus metas

Gražiai pasakyti lengva: nauji kodai, daugiau informacijos, saugesnės prekės. Bet už šio pokyčio slepiasi didelis darbas.

Gamintojai turės keisti etiketes. Pakuotėse turės atsirasti ne tik gražus dizainas, bet ir tikslūs duomenys. Parduotuvės turės užtikrinti, kad kasos, sandėliai ir sistemos tuos kodus suprastų. Prekybos tinklai turės tvarkingiau sekti partijas, terminus, akcijas, likučius.

Kitaip tariant, naujas kodas ant pakuotės gali pareikalauti daugiau tvarkos visoje grandinėje.

Ir čia pirkėjui verta suklusti. Nes kai technologija leidžia matyti daugiau, pasiteisinimų lieka mažiau. Nebepakaks sakyti „nepastebėjome“, „nežinojome“, „gal kažkas lentynoje užsiliko“.

Sistema gali pradėti matyti tai, ką anksčiau buvo galima praleisti pro akis.

Pirkėjas taps nebe aklas pakuotės stebėtojas

Iki šiol pirkėjas dažnai buvo silpniausia grandis. Jis turi pasitikėti etikete, lentyna, kasininku, prekybininku, gamintoju. Jei nori patikrinti daugiau – jo problema. Skaityk, ieškok, googlink, fotografuok sudėtį, klausk parduotuvės darbuotojo.

Naujas kodas gali dalį galios grąžinti pirkėjui.

Žmogus parduotuvėje galės pats nuskenuoti prekę ir pamatyti daugiau. Ne reklamą ant pakuotės, ne gražų pažadą, ne dideles raides „natūralu“, „sveika“, „be pridėtinio cukraus“, o platesnę informaciją.

Ir tada kai kurios prekės gali atrodyti visai kitaip.

Nes viena yra gražus priekinis pakuotės vaizdas. Visai kas kita – sudėtis, alergenai, kilmė, galiojimas, naudojimo sąlygos ir pakuotės perdirbimas vienoje vietoje.

Senas „pypt“ prie kasos nebebus toks paprastas

Pirkėjai įpratę, kad kasa tik suskaičiuoja pinigus. Ateityje ji gali daryti daugiau. Ji gali tikrinti. Perspėti. Blokuoti. Atpažinti.

Ir tai keičia visą apsipirkimo jausmą.

Nes tada prekė parduotuvėje nebebus tiesiog daiktas su kaina. Ji taps duomenų rinkiniu. Kas ją pagamino. Kada. Iš kurios partijos. Kiek dar galioja. Kaip ją naudoti. Ar galima parduoti. Kur nukeliaus pakuotė.

Kai kam tai atrodys patogu. Kai kam – per daug technologijų. Kai kas sakys, kad anksčiau buvo paprasčiau. Bet pirkėjui svarbiausias klausimas turėtų būti ne nostalgija, o saugumas.

Jei sistema gali neleisti nusipirkti pasenusios ar probleminės prekės, ar tai blogai?

Greičiausiai ne.

Tai ne smulkmena, o nauja parduotuvių kontrolės era

Šitas pokytis nebus garsus. Niekas dėl jo neatidarys fejerverkų prekybos centre. Nebus didelio plakato prie įėjimo: „Nuo šiol jūsų prekės žino daugiau.“ Pirkėjai tiesiog pradės matyti naujus kodus ant pakuočių.

Bet tylūs pokyčiai kartais būna stipriausi.

Vieną dieną žmogus nuskenuos prekę telefonu ir sužinos daugiau, nei tikėjosi. Kitą dieną kasa neleis parduoti produkto, kurio terminas jau pasibaigęs. Trečią dieną iš lentynų bus pašalinta ne visa krūva prekių, o tik konkreti partija. Ketvirtą dieną pirkėjai pradės klausti: o kodėl ant šitos prekės nėra aiškios informacijos?

Ir tada prekyba jau nebebus tokia pati.

Nes kai pirkėjas pradeda matyti daugiau, jį apgauti tampa sunkiau.

O vienas mažas kodas ant pakuotės gali tapti didžiausiu smūgiu senai parduotuvių netvarkai.