Rusijoje dėl degalų trūkumo plinta nauja problema: vagys naktimis iš automobilių siurbia benziną

Degalų trūkumas Rusijoje vis labiau persikelia iš degalinių į daugiabučių kiemus ir stovėjimo aikšteles. Kai kur vairuotojai ryte randa ne tik tuščius bakus, bet ir sugadintas žarneles, pradurtus degalų bakus ar po automobiliu paliktas benzino bei dyzelino balas.

Rusijoje gilėjant degalų trūkumo problemai, vairuotojai susiduria su dar viena nemalonia pasekme – degalų vagystėmis. Kai kuriose vietovėse žmonės skundžiasi, kad naktimis iš kiemuose, garažų masyvuose ar atokesnėse stovėjimo aikštelėse paliktų automobilių išsiurbiamas benzinas ir dyzelinas. Tokios vagystės nėra naujas reiškinys, tačiau degalams brangstant ir jų trūkstant, jos tampa gerokai pastebimesnės.

Anksčiau panašūs atvejai dažniau buvo siejami su komerciniu transportu, sunkvežimiais ar žemės ūkio technika, kurių bakuose laikoma daug degalų. Dabar taikiniu tampa ir paprasti lengvieji automobiliai. Vagys veikia greitai: naktį prieina prie automobilio, bando pasiekti degalų bako angą, įkiša žarnelę ir išsiurbia tiek, kiek pavyksta. Ryte savininkas gali rasti tuščią baką, nors iš vakaro buvo pripylęs degalų kelioms dienoms ar ilgesnei kelionei.

Vagys ne visada apsiriboja siurbimu

Didžiausia problema ta, kad dalis vagysčių baigiasi ne tik prarastais degalais, bet ir sugadintu automobiliu. Jei prie bako nepavyksta prieiti įprastu būdu arba apsauga trukdo išsiurbti kurą per kaklelį, vagys imasi šiurkštesnių metodų. Nupjaunamos degalų žarnelės, pažeidžiamos jungtys, o kai kuriais atvejais tiesiog praduriamas pats bakas.

Toks būdas savininkui kainuoja gerokai daugiau nei pavogti keliolika ar keliasdešimt litrų benzino. Pradurtą baką reikia remontuoti arba keisti, gali būti pažeistos degalų sistemos dalys, o ištekėję degalai kelia ir gaisro pavojų. Ypač pavojinga, kai benzinas išleidžiamas daugiabučio kieme, šalia kitų automobilių, kanalizacijos šulinių ar rūkančių praeivių.

Pasitaiko ir įžūlesnių atvejų, kai degalai vagiami ne tik naktį. Dienos metu vagys gali apsimesti, kad tvarko savo automobilį, kažką krauna ar tikrina techninį gedimą. Jei stovėjimo aikštelė didelė, o žmonės praeina nekreipdami dėmesio, kelių minučių gali pakakti, kad iš automobilio būtų išleista dalis degalų arba paruošta žarnelė vėlesnei vagystei.

Degalų deficitas keičia nusikaltimų logiką

Degalų vagysčių banga rodo, kad trūkumas jaučiamas ne tik degalinėse. Kai kur vairuotojai priversti ieškoti, kur įsipilti benzino ar dyzelino, stovėti eilėse, sekti kainas ir taupyti kiekvieną litrą. Tokiose sąlygose degalai tampa ne tik kasdienio vartojimo preke, bet ir savotiška vertybe, kurią galima greitai perparduoti arba panaudoti savo reikmėms.

Vagims tai patrauklu dėl kelių priežasčių. Degalus sunkiau atsekti nei pavogtą telefoną ar automobilio dalis, juos galima greitai sunaudoti, perparduoti pažįstamiems arba panaudoti kitame transporte. Be to, daugelis automobilių naktį paliekami ne saugomose aikštelėse, o kiemuose, kur nėra kamerų, apšvietimo ar nuolatinės priežiūros.

Labiausiai pažeidžiami automobiliai, stovintys tamsiose vietose, prie garažų, pramoninių teritorijų, kaimo vietovėse ar prie namų, kur gyventojai retai stebi aikštelę. Riziką didina ir pilnas bakas: jei vagis žino, kad žmogus neseniai pylėsi degalų, automobilis tampa patrauklesniu taikiniu.

Benzino deficitas

Vairuotojai skaičiuoja ne tik pavogtus litrus

Tokios vagystės smogia per kelias vietas vienu metu. Pirmiausia žmogus netenka degalų, kurie trūkumo sąlygomis gali būti brangūs ir sunkiai gaunami. Antra, automobilis gali būti sugadintas taip, kad juo nebeįmanoma saugiai važiuoti. Trečia, savininkui tenka gaišti laiką policijai, draudimui, servisui ir degalų sistemos patikrai.

Dar viena problema – psichologinis nesaugumo jausmas. Jei iš automobilio vieną kartą buvo išsiurbti degalai, vairuotojas ima bijoti palikti jį toje pačioje vietoje. Žmonės pradeda tikrinti baką, statyti mašinas arčiau langų, tartis su kaimynais, ieškoti kamerų ar mokamų aikštelių. Degalų trūkumas taip tampa ne tik ekonomine, bet ir buitine saugumo problema.

Draudimas tokiais atvejais ne visada padeda. Jei pavogti tik degalai, nuostolis gali būti mažesnis už draudimo išskaitą arba apskritai nepatekti į kompensuojamų įvykių sąrašą. Jei pradurtas bakas ar sugadinta degalų sistema, situacija sudėtingesnė, bet ir čia viskas priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų.

Kaip vairuotojai bando apsisaugoti

Paprasčiausias patarimas – nepalikti automobilio nuošaliose, blogai apšviestose vietose, ypač jei bake daug degalų. Vairuotojai stengiasi statyti mašinas po kameromis, arčiau namų langų, saugomose aikštelėse arba bent jau ten, kur juda daugiau žmonių. Nors tai negarantuoja visiškos apsaugos, vagims tokia vieta mažiau patraukli.

Kai kurie savininkai įsirengia rakinamus degalų bako dangtelius, papildomas kameras ar judesio daviklius. Kiti sąmoningai nepildo bako iki galo, jei žino, kad automobilis kelias naktis stovės neprižiūrimas. Tai nepatogu, bet trūkumo sąlygomis žmonės renkasi mažesnę riziką.

Svarbu ir kaimynų budrumas. Daugiabučių kiemuose degalų vagystės dažnai pastebimos ne todėl, kad veikia sudėtingos apsaugos sistemos, o todėl, kad kažkas pamato prie svetimo automobilio besisukinėjantį žmogų. Jei šalia mašinos stovi nepažįstamasis su kanistru, žarna ar įrankiais, geriau nelaukti, kol nuostoliai taps akivaizdūs.

Degalų vagystės Rusijoje tampa vienu matomiausių ženklų, kad deficitas veikia kasdienį gyvenimą daug plačiau nei vien degalinių lentelės su kainomis. Kai benzinas ir dyzelinas virsta geidžiamu grobiu, automobilio savininkui tenka saugoti ne tik pačią mašiną, bet ir tai, kas yra jos bake.