Kas sausį bandė „sutaupyti“ vien tik keisdamas įpročius, gavo šaltą dušą: Baltijos šalių elektros rinkoje įvyko šuolis, kuris per vieną mėnesį pakeitė visą kainų logiką. Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, lyginant su gruodžiu, pakilo net 82% ir pasiekė 152,47 Eur/MWh. Latvijoje augimas siekė 83% (153,44 Eur/MWh), o Estijoje fiksuotas didžiausias šuolis regione – 110% (154,44 Eur/MWh). Tai ne „nedidelis svyravimas“. Tai yra staigus persijungimas į brangesnę realybę, kurią paprastai pajunta visi – nuo verslo iki buities vartotojo.
Dar aiškiau situacijos nervą parodo momentinės kainos. 15 minučių intervalu fiksuojamos „Nord Pool“ kainos Baltijos šalyse sausį svyravo nuo 7,65 Eur iki 441,58 Eur/MWh. Tokia amplitudė reiškia vieną: rinka buvo ne šiaip brangesnė, ji buvo nervinga, šokinėjanti, priklausoma nuo kelių veiksnių, kurių dalis sutapo blogiausiu įmanomu metu. Kai kainos taip šaudo, laimi tie, kurie turi lankstumą, ir pralaimi tie, kurie gyvena „standartiškai“ – be galimybės perkelti vartojimą, be rezervų, be stabilaus apsidraudimo.
Kodėl kainos šovė į viršų: šaltis + mažiau vėjo + brangios Šiaurės šalys = brangus miksas
Kainų šuolio mechanika buvo brutaliai paprasta. Sausį Baltijos šalyse užėjo itin šalti orai, todėl iškart išaugo elektros poreikis. Tuo pačiu metu sumažėjo vėjo elektrinių gamyba – kai vėjo mažiau, pigesnės gamybos dalis susitraukia, o trūkumas užpildomas tuo, kas brangiau. Situaciją dar labiau užspaudė tai, kad aukštos elektros kainos Šiaurės šalyse apribojo pigesnės elektros importo galimybes. Rezultatas toks, kokį rinka visada duoda tokioje kombinacijoje: regione teko labiau remtis brangesne iškastinio kuro generacija, kuri kainų kreivę kelia į viršų greitai ir be sentimentų.
Tai yra klasikinis scenarijus, kai trys veiksniai vienu metu pasisuka prieš vartotoją: paklausa auga, pigios generacijos mažiau, importas brangus. Tuomet net ir „normalus“ mėnuo tampa brangiu, o šaltas – brangiu dvigubai.
Importas mažėjo: pigesnės elektros langas siaurėjo net tada, kai jungtys „nebuvo kaltos“
Sausį Baltijos šalyse elektros importas sumažėjo 7% palyginti su gruodžiu. Bet labiausiai krenta į akis viena kryptis: importas iš Suomijos smuko 21%, nors jungčių pralaidumai buvo maksimalūs. Kitaip tariant, problema buvo ne tai, kad „negalėjome atsivežti“ – problema buvo tai, kad Suomijoje kainos augo taip sparčiai, kad tas importas prarado savo pigumo prasmę. Kai Šiaurė brangi, Baltija netenka vieno svarbiausių amortizatorių.
Tai yra momentas, kai daug kas supranta, ką reiškia būti mažesnio regiono dalimi didelėje rinkoje: kai didieji šaltiniai brangsta, mažieji regionai tą brangimą atsineša pas save praktiškai be filtrų.
Rekordinis vartojimas Lietuvoje: istorinis mėnuo, kuris kainų spaudimą tik padidino
Sausį elektros energijos vartojimas Baltijos šalyse, palyginti su gruodžiu, išaugo 23% ir siekė 3 109 GWh. Lietuvoje šuolis buvo dar ryškesnis – vartojimas augo 27% iki 1 413 GWh, ir tai tapo didžiausiu mėnesio rodikliu šalies istorijoje. Estijoje vartojimas kilo 23% iki 944 GWh, Latvijoje – 14% iki 752 GWh. Estijoje ir Lietuvoje taip pat užfiksuoti nauji savaitės vartojimo rekordai.
Tokie rekordai svarbūs ne dėl „gražaus skaičiaus“. Jie yra signalas, kad sistema buvo apkrauta maksimaliai. Kai vartojimas kyla taip staigiai, rinka nebežiūri į komfortą – ji įjungia tai, kas užtikrina tiekimą. O tai paprastai būna brangiau.
Gamyba augo, bet ne tiek, kad numuštų kainas: Baltija pasigamino 70% reikalingos elektros
Sausį Baltijos šalyse elektros gamyba, lyginant su gruodžiu, padidėjo 36% ir siekė 2 191 GWh. Lietuvoje pagaminta 959 GWh (27% daugiau), Latvijoje – 746 GWh (46% daugiau), Estijoje – 486 GWh (43% daugiau). Regionas bendrai pasigamino apie 70% reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 68%, Latvijoje – 99%, Estijoje – 51%.
Tai atrodo kaip geras skaičius, kol neįvertini svarbiausio niuanso: net ir augant gamybai, jei paklausa šauna aukštyn, o pigesni šaltiniai (ypač vėjas) neduoda tiek, kiek tikėtasi, kainų spaudimas neišnyksta. Jis tik persikelia į kitą vietą – į brangesnę generaciją, į brangesnį importą, į momentinius kainų šuolius.
Šitas sausis Baltijos rinkai buvo priminimas, kad elektros kaina čia nėra „vidurkis“. Tai yra sistema, kuri šaltu oru ir silpnu vėju labai greitai pereina iš „normalu“ į „brangu“, o iš „brangu“ – į „šokantį ir nervingą“. Ir kai taip nutinka, skaičiai jau nebeatrodo kaip statistika – jie tampa tiesiogine sąskaitos logika.
