Saulės užtemimo panika internete: nuo „40 mln. mirčių“ iki Dievo ženklo – ką iš tikrųjų sako mokslininkai

Saulės užtemimas daugeliui žmonių yra retas ir įspūdingas dangaus reiškinys, tačiau socialiniuose tinkluose jis labai greitai virsta ir puikia dirva baimei. Vos tik artėja toks įvykis, internete ima plisti įrašai apie neva laukiančias katastrofas, „slaptus NASA dokumentus“, pasaulinius elektros tinklų griūties scenarijus, Dievo ženklus ir net milijonus žūčių. Šį kartą sąmokslo teorijų kūrėjai vėl pasistengė: vieni kalbėjo apie septynioms sekundėms dingstančią gravitaciją, kiti – apie artėjančią apokalipsę ar slaptus globalistų planus.

Mokslininkai tokius teiginius vadina ne paslaptimi, o baimės prekyba. Saulės užtemimas nėra nei pranašystė, nei ginklas, nei ženklas, kad Žemėje trumpam išsijungs fizikos dėsniai. Tai labai tiksliai apskaičiuojamas astronominis reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, o jo šešėlis krinta ant mūsų planetos paviršiaus. Vis dėlto žmonių vaizduotė tokiomis dienomis veikia greičiau nei faktų tikrinimas.

Iš kur atsirado istorija apie septynioms sekundėms dingstančią gravitaciją?

Viena labiausiai išplitusių teorijų skelbė, kad per Saulės užtemimą Žemė neva septynioms sekundėms neteks gravitacijos. Socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi tariamu „nutekintu NASA dokumentu“ su pavadinimu „Project Anchor“, kuriame esą įspėjama apie katastrofišką gravitacijos sutrikimą. Pagal šį scenarijų žmonės turėjo kristi, infrastruktūra griūti, o žūčių skaičius siekti dešimtis milijonų.

Tokios istorijos skamba įspūdingai, nes jose sumaišomi keli moksliniai terminai: NASA, juodosios skylės, gravitacinės bangos, užtemimas, pasaulinė katastrofa. Žmogui, kuris neturi laiko tikrinti kiekvieno teiginio, visa tai gali atrodyti bent jau „gal įmanoma“. Tačiau problema ta, kad šis pasakojimas neturi mokslinio pagrindo.

NASA tiesiai paneigė teiginius, kad Žemė per užtemimą gali netekti gravitacijos. Žemės gravitacija priklauso nuo jos masės, o ne nuo to, ar Mėnulis trumpam užstoja Saulę. Kad mūsų planeta prarastų gravitaciją, turėtų iš esmės pasikeisti pati Žemės masė – jos branduolys, mantija, pluta, vandenynai, atmosfera ir visa kita, kas sudaro planetą. Saulės užtemimas nieko panašaus nedaro.

Juodosios skylės čia niekuo dėtos

Sąmokslo teorijų autoriai bandė į istoriją įtraukti ir juodąsias skyles. Esą kažkur susidūrusios juodosios skylės sukels gravitacines bangas, kurios per užtemimą „išjungs“ Žemės gravitaciją. Toks paaiškinimas skamba tarsi iš mokslinės fantastikos filmo, bet reali fizika veikia visai kitaip.

Juodųjų skylių susidūrimai iš tikrųjų gali sukelti gravitacines bangas – labai silpnus erdvėlaikio virpesius. Tačiau jos nėra kažkoks kosminis jungiklis, galintis staiga atjungti žmones nuo žemės paviršiaus. Mokslininkai jas aptinka naudodami itin jautrius detektorius, nes poveikis yra nepaprastai mažas.

Juodųjų skylių tyrėjas dr. Williamas Alstonas iš Hertfordšyro universiteto aiškino, kad tokios bangos nuolat keliauja per Žemę ir per mus pačius, tačiau jų poveikis yra toks menkas, kad jo nepajaučiame. Jos gali sukelti tik neįtikėtinai mažą „suspaudimą“ ir „ištempimą“, daug mažesnį už atomo dydį. Tai nėra reiškinys, kuris galėtų sugriauti tiltus, numesti žmones nuo laiptų ar sustabdyti gravitaciją.

Todėl teiginiai apie 40 mln. mirčių dėl staiga dingusios gravitacijos yra ne perspėjimas, o visiška fantazija. Tokio scenarijaus nereikia nei bijoti, nei jam ruoštis.

„Dievo ženklas“ ir apokalipsės baimė

Kita užtemimų sąmokslo teorijų grupė visada susijusi su religija ir pranašystėmis. Saulės užtemimai žmonėms nuo senų laikų atrodė bauginančiai, nes dienos metu staiga pritemstantis dangus lengvai sukuria jausmą, kad vyksta kažkas antgamtiško. Senovėje tokie reiškiniai tikrai galėjo būti laikomi dievų įspėjimais ar blogais ženklais, nes žmonės dar nežinojo tikslios astronominės priežasties.

Tačiau šiandien užtemimų trajektorijos apskaičiuojamos iš anksto. Mokslininkai gali pasakyti, kur ir kada kris Mėnulio šešėlis, kiek truks visiška fazė ir kur bus matomas tik dalinis užtemimas. Vis dėlto tai netrukdo daliai žmonių ir politikų šį reiškinį pristatyti kaip dvasinį įspėjimą.

Jungtinėse Valstijose kongresmenė Marjorie Taylor Greene yra siejusi užtemimą ir žemės drebėjimus su „stipriais ženklais“ iš Dievo, raginančiais šalį atgailauti. Tuo metu „TikTok“ platformoje plito teiginiai, kad užtemimo kelias neva kerta kelis miestus, pavadintus Ninevės vardu, ir sudaro biblinį „X“ virš Karbondeilo miesto Ilinojuje.

Religijos tyrėjas Danas McClellanas iš Birmingamo universiteto atkreipė dėmesį, kad tokie žemėlapiai buvo klaidinantys. Pasak jo, užtemimo kelias kirto tik du miestus, pavadintus Ninevės vardu, o pati istorija buvo išpūsta taip, kad atrodytų įspūdingiau. Jo paaiškinimas paprastas: užtemimas reiškia tai, kad Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės. Ne daugiau.

Globalistai, karo padėtis ir „blogoji energija“

Trečia teorijų grupė jau primena politinį trilerį. Kai kurie dešiniųjų komentatoriai, tarp jų ir „Infowars“ vedėjas Alexas Jonesas, skelbė, kad globalūs elitai neva planuoja panaudoti Saulės užtemimą „blogai, neigiamai energijai“ arba kaip priedangą karo padėties bandymams ir slaptiems planams.

Prie tokių pasakojimų prilipdomi ir kiti baugūs scenarijai: kelių dienų elektros dingimas, mobiliojo ryšio griūtis, interneto sutrikimai, tiekimo grandinių sustojimas ir visuomenės kontrolės eksperimentai. Visa tai skamba taip, lyg užtemimas būtų ne dangaus reiškinys, o koordinuota operacija prieš žmones.

Ekspertai pabrėžia, kad Saulės užtemimas nėra nei ritualas, nei ginklas. Autorius ir žurnalistas Davidas Baronas tai apibūdino labai paprastai: kosminiu mastu tai tėra trijų kūnų – Žemės, Mėnulio ir Saulės – išsirikiavimas, kai ant Žemės krinta šešėlis. Tai įspūdinga, reta ir gražu, bet tai nėra slaptas mechanizmas pasauliui valdyti.

Kalbos apie kelias dienas trunkančią tamsą taip pat neatitinka realybės. Visiška užtemimo fazė vienoje vietoje trunka tik kelias minutes, o ne dienas. Dalinis užtemimas gali trukti ilgiau, tačiau Saulė tuo metu nėra visiškai „išjungiama“.

Ar gali būti kokių nors realių sutrikimų?

Čia svarbu nepulti į kitą kraštutinumą. Užtemimas pats savaime nesukels pasaulinės katastrofos, tačiau kai kuriose vietose gali atsirasti labai žemiškų, praktinių nepatogumų. Jeigu į vieną regioną suplūsta šimtai tūkstančių žmonių, gali susidaryti spūstys, būti perkrauti mobiliojo ryšio tinklai, strigti internetas ar lėtėti paslaugos.

Tai nėra „infrastruktūros kolapsas“. Tai paprasta minios logika. Kai daug žmonių vienu metu filmuoja, transliuoja, siunčia nuotraukas ir naudojasi navigacija, vietiniai tinklai gali kuriam laikui sulėtėti. Panašūs dalykai vyksta per didelius koncertus, sporto renginius ar masines šventes.

Taip pat svarbu pasirūpinti akių apsauga. Tikras pavojus per Saulės užtemimą yra ne gravitacijos dingimas ir ne mistinės energijos, o žiūrėjimas į Saulę be tinkamų apsauginių akinių. Paprasti saulės akiniai tam netinka. Žiūrėjimas į Saulę, net jei ji iš dalies uždengta, gali pažeisti akis.

Kodėl žmonės taip lengvai patiki tokiomis istorijomis?

Saulės užtemimai veikia labai stipriai emociškai. Danguje vyksta kažkas neįprasto, šviesa keičiasi, žmonės masiškai kalba apie tą patį reiškinį, o socialiniai tinklai užverda. Tokia aplinka ideali sąmokslo teorijoms, nes baimė plinta greičiau nei ramus paaiškinimas.

Dar viena priežastis – moksliniai žodžiai naudojami kaip dekoracija. Kai įrašas mini NASA, juodąsias skyles, gravitacines bangas ar „nutekintus dokumentus“, jis atrodo rimčiau. Tačiau rimtai skambantys terminai dar nereiškia, kad teiginys pagrįstas. Dažnai tai tik būdas suteikti fantazijai autoriteto įspūdį.

Žmonės taip pat mėgsta ieškoti prasmių. Retas dangaus reiškinys atrodo per daug įspūdingas, kad būtų „tik astronomija“. Tačiau tai, kad reiškinys kelia stiprų jausmą, dar nereiškia, kad jis skelbia pasaulio pabaigą.

Paprastas atsakymas į sudėtingą paniką

Saulės užtemimas nėra ženklas, kad Žemė neteks gravitacijos, kad pasaulį ištiks kelių dienų tamsa ar kad kažkas pasinaudos Mėnulio šešėliu slaptam planui įgyvendinti. Tai astronominis reiškinys, kurį mokslas geba tiksliai prognozuoti ir paaiškinti.

Taip, užtemimas gali būti labai įspūdingas. Taip, gyvūnai kai kur gali trumpam elgtis kitaip, temperatūra gali sumažėti, o žmonės gali pajusti neįprastą atmosferą. Tačiau tarp įspūdžio ir apokalipsės yra milžiniškas skirtumas.

Tikroji užtemimo pamoka paprasta: į dangų žiūrėti verta, bet socialinių tinklų panikos – ne. Mėnulis neužgesina pasaulio. Jis tik trumpam atsiduria tarp mūsų ir Saulės, o visa kita dažnai sukuria ne kosmosas, o žmonių baimė ir noras iš paprasto dangaus reiškinio padaryti katastrofą.