Kartais dainos istorija neprasideda nuo pirmosios vietos topuose. Būna kūrinių, kurie iš pradžių pasirodo per ilgi, per dramatiški ar per neįprasti radijo stočių formatui, tačiau ilgainiui tampa tikrais muzikos simboliais. Būtent taip nutiko Meat Loaf ir Jimo Steinmano kūriniui „Bat Out of Hell“.
Beveik 10 minučių trunkanti daina, išleista kaip singlas 1978 metais, komerciniuose topuose iš pradžių nepademonstravo įspūdingų rezultatų. Vis dėlto laikui bėgant ji virto vienu ryškiausių klasikinio roko himnų.
Kritikai šį kūrinį apibūdino kaip sunkiojo metalo griaustinį, o klausytojams jis tapo teatrališku, galingu ir nepamirštamu pasakojimu apie jaunystę, greitį, pavojų ir lemtingą akimirką kelyje.
Daina, kuri netilpo į įprastus radijo standartus
„Bat Out of Hell“ nebuvo tipiškas radijo singlas. Ji trunka beveik 10 minučių, turi ilgą instrumentinę įžangą, dramatišką vokalą, staigius nuotaikos pokyčius ir teatrališką struktūrą.
Tokie kūriniai retai lengvai prasimuša į populiariausių dainų sąrašus, ypač tada, kai radijo stotys dažniausiai renkasi trumpesnes, paprastesnės formos kompozicijas. Todėl nenuostabu, kad po pasirodymo „Bat Out of Hell“ JAV „Billboard Hot 100“ sąraše pakilo tik iki 96 vietos.
Iš pirmo žvilgsnio tai galėjo atrodyti kaip kuklus rezultatas. Tačiau topai ne visada parodo tikrąją dainos reikšmę. „Bat Out of Hell“ greitai pradėjo gyventi kitą gyvenimą – koncertuose, automobilių grotuvuose, roko gerbėjų kolekcijose ir muzikos istorijos sąrašuose.
Jimą Steinmaną įkvėpė paauglių tragedijų dainos
Dainos autorius Jimas Steinmanas garsėjo polinkiu į didelį mastą, dramatizmą ir beveik operinį pasakojimo stilių. Jam buvo artimos istorijos, kuriose meilė, mirtis, jaunystės maksimalizmas ir katastrofa susilieja į vieną emocinį sprogimą.
Vienas iš svarbių „Bat Out of Hell“ įkvėpimo šaltinių buvo vadinamosios paauglių tragedijų dainos. Tai kūriniai, kuriuose pasakojama apie jaunuolių likimus, nelaimingą meilę, automobilių ar motociklų avarijas ir dramatišką pabaigą.
Steinmaną ypač traukė operiški siužetai apie katastrofinius įvykius. Tokios temos, jo manymu, labai gerai derėjo su paauglių pasauliu ir rokenrolo energija. Automobilio ar motociklo avarija šioje estetikoje tapo ne tik tragedija, bet ir simboliu – greičio, laisvės, maišto ir jaunystės trapumo.
Ryšys su „Piteriu Penu“ ir Netlandija
Įdomu tai, kad „Bat Out of Hell“ ištakos susijusios ne tik su roko muzika, bet ir su teatro pasauliu. Steinmanas kūrė remdamasis savo teatrine vizija, susijusia su „Piterio Peno“ ir Netlandijos motyvais.
Jo tikslas buvo sukurti savotišką mokslinės fantastikos rokenrolo versiją apie amžiną jaunystę, pabėgimą nuo realybės, troškimą niekada nesuaugti ir kartu neišvengiamą susidūrimą su pavojumi.
Ši idėja puikiai tiko Meat Loaf balsui ir sceninei energijai. Jo vokalas nebuvo švelnus ar santūrus – jis skambėjo taip, lyg kiekviena eilutė būtų paskutinis monologas prieš didžiulį sprogimą.
Dėl to „Bat Out of Hell“ tapo ne tiesiog daina, o beveik mini spektakliu.
Meat Loaf dainoje matė Hitchcocko „Psicho“ šešėlį
Pats Meat Loaf yra pasakojęs, kad kuriant dainos atmosferą svarbų vaidmenį turėjo ir kino įtaka. Viena iš nuorodų buvo Alfredo Hitchcocko filmas „Psicho“.
Šis ryšys padeda suprasti, kodėl kūrinys skamba taip įtemptai ir dramatiškai. „Bat Out of Hell“ nėra ramus pasakojimas apie kelionę keliu. Tai nuolat auganti įtampa, kurioje jaučiamas pavojus, greitis ir artėjanti nelaimė.
Dainoje kelias tampa scena, motociklas ar automobilis – likimo įrankiu, o herojus – žmogumi, kuris lekia pirmyn taip, lyg negalėtų sustoti.
Šis kino, teatro ir roko derinys padėjo kūriniui išsiskirti iš daugelio kitų to meto dainų.
Kodėl daina iš pradžių nebuvo didelis hitas?
Nors šiandien „Bat Out of Hell“ laikoma roko klasika, jos kelias į pripažinimą nebuvo paprastas. Viena priežasčių – neįprasta trukmė. Beveik 10 minučių daina yra didelis iššūkis radijo formatui.
Kita priežastis – pats skambesys. Kūrinys buvo labai teatrališkas, pompastiškas ir dramatiškas. Vieniems tai atrodė įspūdinga, kitiems – per daug.
Tuo metu ne visi iš karto suprato, kaip vertinti tokį derinį: rokas, opera, paauglių tragedijos, kino atmosfera, sunkiojo metalo energija ir beveik muzikinio teatro forma.
Tačiau būtent tai, kas pradžioje galėjo atrodyti kaip trūkumas, vėliau tapo dainos stiprybe.
Nuo kuklios vietos topuose iki roko himno
Nors „Bat Out of Hell“ JAV topuose nepasiekė aukštų pozicijų, laikui bėgant kūrinys įgijo kultinį statusą. Klausytojai jį pradėjo vadinti areninio roko himnu, tobula daina kelionei automobiliu ir vienu ryškiausių klasikinio roko kūrinių.
Tokios dainos gyvena ne vien skaičiais reitinguose. Jos išlieka dėl emocijos, atpažįstamo skambesio ir gebėjimo sukurti vaizdą klausytojo galvoje.
„Bat Out of Hell“ nėra foninė muzika. Ji reikalauja dėmesio. Ji prasideda kaip įspėjimas, auga kaip audra ir baigiasi kaip roko opera ant greitkelio.
Kuo ypatingas „Bat Out of Hell“ skambesys?
Dainos jėga slypi jos mastelyje. Joje daug visko: greito tempo, gitarų, pianino, galingo vokalo, dramatiškų perėjimų ir jausmo, kad kiekviena dalis veda į dar didesnį kulminacijos tašką.
Tai nėra minimalistinis kūrinys. Priešingai – jis sąmoningai didelis, ryškus ir teatrališkas. Šiame kūrinyje nėra kuklumo, bet būtent todėl jis ir įsimena.
Meat Loaf atlikimas čia ypač svarbus. Jis ne tik dainuoja, bet ir vaidina. Jo balsas perteikia skubėjimą, baimę, troškimą, maištą ir tragišką jaunystės romantiką.
Jimo Steinmano kūrybinė vizija ir Meat Loaf atlikimas sukūrė duetą, kurį sunku supainioti su kuo nors kitu.
Kodėl ši daina tebėra aktuali?
„Bat Out of Hell“ išliko todėl, kad joje yra tai, ko dažnai trūksta trumpalaikiams hitams – istorija. Tai daina, kurią galima ne tik klausyti, bet ir įsivaizduoti kaip filmą.
Joje yra jauno žmogaus noras ištrūkti, pavojus kelyje, greitis, dramatizmas ir neišvengiamos pabaigos nuojauta. Tokios temos nesensta, nes jos susijusios su labai universaliais jausmais: laisvės troškimu, baime, aistra ir noru gyventi iki kraštutinumo.
Be to, kūrinys turi retą savybę – jis skamba didingai net ir praėjus dešimtmečiams. Galbūt būtent todėl jis vis dar įtraukiamas į roko klasikos grojaraščius ir minimas tarp ryškiausių Meat Loaf karjeros darbų.
Daina, kuri įrodė, kad topai ne viską pasako
„Bat Out of Hell“ istorija primena, kad dainos vertę lemia ne tik jos vieta topuose. Kai kurie kūriniai iš pradžių pasirodo pernelyg keisti, ilgi ar dramatiški, kad taptų greitu hitu, tačiau vėliau jie užima daug svarbesnę vietą muzikos istorijoje.
1978 metais ši beveik 10 minučių trukmės daina nepakilo į topų viršūnę. Tačiau šiandien ji laikoma roko legenda, Meat Loaf vizitine kortele ir vienu įsimintiniausių teatrališko roko pavyzdžių.
Kartais muzika tampa klasika ne todėl, kad iš karto patiko visiems. Kartais ji tiesiog būna per didelė savo laikui.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
