Slaptas ir unikalus skrydis: kokiu lėktuvu CŽV vadovas skrido į Maskvą?

CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe’o kelionė į Maskvą tapo viena keisčiausių pastarųjų dienų istorijų. Ne tik todėl, kad aukšto rango JAV žvalgybos vadovas netikėtai atsidūrė Rusijoje, bet ir dėl to, kokiu lėktuvu jis ten atskrido.

Viešai prieinami skrydžių stebėjimo duomenys parodė, kad į Maskvos Vnukovo oro uostą nusileido JAV karinių oro pajėgų Boeing C-17A Globemaster III. Tai ne įprastas verslo klasės ar diplomatinis lėktuvas, o didžiulis strateginis karinis transporto orlaivis, paprastai naudojamas kariams, technikai, kroviniams ir specialioms misijoms gabenti. Skrydis siejamas su šaukiniu RCH4555 / REACH 4555, o pats vizitas vyko be išankstinio viešo pranešimo.

Kodėl šis skrydis sukėlė tiek klausimų?

JAV karinio lėktuvo nusileidimas Maskvoje savaime yra labai retas įvykis. Dar labiau stebino tai, kad kalbama ne apie nedidelį vyriausybinį orlaivį, o apie C-17A „Globemaster III“ – vieną svarbiausių JAV karinių transporto lėktuvų. Remiantis pranešimais, tai buvo pirmas toks C-17 skrydis į Maskvą per daugelį metų, o maršrutas ėjo per Rygą.

Būtent Ryga šioje istorijoje tapo dar viena detale, kurią pastebėjo aviacijos stebėtojai. Pranešama, kad Ratcliffe’as į Europą atvyko kitu vyriausybiniu orlaiviu, o vėliau Rygoje persėdo į C-17A, kuris atliko paskutinį skrydžio etapą į Maskvą. Toks sprendimas atrodo neįprastai, nes vien keleiviams pervežti C-17 nėra pats patogiausias ar logiškiausias pasirinkimas.

Tai ir kelia klausimą: kodėl pasirinktas būtent šis lėktuvas?

Kas yra C-17A „Globemaster III“?

C-17A „Globemaster III“ yra sunkusis karinis transporto lėktuvas, sukurtas greitai perkelti karius, karinę techniką ir didelius krovinius į įvairias pasaulio vietas. JAV karinės oro pajėgos jį vadina vienu lanksčiausių transporto orlaivių savo pajėgose. Jis gali gabenti apie 74,8 tonos krovinio ir be papildomo kuro papildymo nuskristi maždaug 2400 jūrmylių su dideliu kroviniu.

Lėktuvas turi didelę galinę rampą, per kurią galima pakrauti karinę techniką, transporto priemones, konteinerius ar kitą nestandartinį krovinį. „Boeing“ nurodo, kad C-17 gali gabenti didelę įrangą, atsargas ir karius tiesiai į pagrindines bazes arba į sudėtingesnes, mažiau paruoštas aikšteles.

Paprastai tariant, tai nėra „patogus lėktuvas vadovams“. Tai karinis darbo arklys, skirtas tada, kai reikia patikimumo, erdvės, lankstumo ir galimybės veikti sudėtingomis sąlygomis.

Kodėl žvalgybos vadovas galėjo rinktis tokį orlaivį?

Oficialiai nebuvo paskelbta, kodėl paskutiniam kelionės etapui pasirinktas būtent C-17A. Tačiau toks pasirinkimas gali rodyti kelis dalykus.

Pirma, tai galėjo būti saugumo sprendimas. Karinis transporto orlaivis turi savo ryšio, navigacijos ir apsaugos sistemas, o tokio lygio vizitui į Maskvą saugumas būtų vienas svarbiausių prioritetų. Antra, C-17 gali gabenti ne tik keleivius, bet ir papildomą įrangą, apsaugos komandą ar kitus misijai reikalingus komponentus.

Trečia, toks lėktuvas siunčia ir politinį signalą. Kai JAV žvalgybos vadovas atskrenda ne diskretišku verslo lėktuvu, o dideliu kariniu orlaiviu, pats skrydis tampa žinute: tai ne įprastas diplomatinis vizitas, o rimta valstybės lygio misija.

Apie ką galėjo būti kalbama Maskvoje?

Kremlius patvirtino, kad CŽV direktorius Maskvoje susitiko su Rusijos žvalgybos atstovais, tačiau Vladimiras Putinas su juo nesusitiko. Oficialūs susitikimų tikslai iki galo neatskleisti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas vizitą apibūdino kaip pusiau įprastą, tačiau tarptautinė žiniasklaida jį vertina kaip daug jautresnį signalą.

„Axios“ skelbė, kad Ratcliffe’as Maskvoje galėjo kelti idėją dėl trišalio Donaldo Trumpo, Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimo, kuris turėtų atgaivinti įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje. Tuo metu „The Wall Street Journal“ rašė, kad misija buvo labai slapta, o apie ją iš anksto nežinojo net dalis aukštų JAV pareigūnų.

Kituose vertinimuose minima, kad vizitas galėjo būti susijęs ir su įspėjimu Rusijai dėl galimų veiksmų prieš NATO, hibridinių operacijų Europoje ar platesnio saugumo eskalavimo. Tokios versijos oficialiai nėra iki galo patvirtintos, tačiau jos paaiškina, kodėl kelionei galėjo būti pasirinktas neįprastai saugus ir galingas karinis orlaivis.

Kodėl ši istorija svarbi?

Šis skrydis svarbus ne tik aviacijos entuziastams. Jis parodo, kad net ir esant labai įtemptiems JAV ir Rusijos santykiams žvalgybos kanalai nėra visiškai uždaryti. Tokie vizitai paprastai nevyksta dėl smulkmenų. Jei CŽV vadovas skrenda į Maskvą, o tam pasirenkamas karinis transporto lėktuvas, galima manyti, kad perduodama žinia buvo svarbi.

C-17A „Globemaster III“ šioje istorijoje tapo daugiau nei transporto priemone. Jis pavertė slaptą diplomatinę misiją matomu signalu visam pasauliui. Oficialiai vis dar neatskleista, kokie tiksliai buvo pokalbiai Maskvoje, tačiau pats skrydis jau parodė: už uždarų durų vyksta procesai, kurie gali būti susiję su Ukraina, NATO saugumu ir platesne JAV bei Rusijos konfrontacija.

Kartais daug pasako ne tik tai, kas kalbama susitikimuose, bet ir tai, kokiu lėktuvu į juos atskrendantama.