Telefonai, kurie buvo per drąsūs savo laikui: kodėl LG dingo iš išmaniųjų rinkos

Dar prieš kelerius metus LG telefonas kišenėje nieko nestebino. Vieni turėjo LG G serijos modelį, kiti prisimena V seriją su gera kamera ir ausinių jungtimi, tretiems įstrigo keisti eksperimentai, kurių kiti gamintojai tiesiog nedrįso leisti į masinę rinką. LG ilgą laiką buvo tas gamintojas, kuris nebijojo bandyti. Kartais net per daug.

Šiandien naujo LG telefono parduotuvėje jau nebepamatysite. Ne todėl, kad įmonė bankrutavo ar dingo iš technologijų pasaulio. LG iki šiol gamina televizorius, buitinę techniką, ekranus, automobilių komponentus ir kitus produktus. Tačiau išmaniųjų telefonų verslą bendrovė oficialiai uždarė dar 2021 m. – sprendimą patvirtino LG valdyba, o pati įmonė paskelbė pasitraukianti iš itin konkurencingo mobiliųjų telefonų sektoriaus, kad galėtų sutelkti dėmesį į elektromobilių komponentus, prijungtus įrenginius, išmaniuosius namus, robotiką, dirbtinį intelektą ir B2B sprendimus.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo keista. Juk LG nebuvo nežinomas vardas. Tai nebuvo mažas gamintojas, bandęs prasimušti tarp milžinų. LG kadaise stovėjo šalia „Samsung“, „Apple“, HTC, „Sony“ ir kitų prekės ženklų, kurie formavo išmaniųjų telefonų erą. Tačiau vien žinomumo nepakako.

LG telefonų istorija tapo pamoka visai rinkai: gali turėti gerų idėjų, gali pirmas išbandyti naujas technologijas, gali sukurti įdomių modelių, bet jei vartotojas tavimi nepasitiki kasdien, jis renkasi kitą.

LG dažnai aplenkdavo laiką, bet ne visada pataikydavo į pirkėją

Viena įdomiausių LG istorijos dalių – bendrovė tikrai mokėjo stebinti. Dar 2006 m. prasidėjo LG ir „Prada“ bendradarbiavimas, o pirmasis „Prada Phone by LG“ tapo vienu ankstyviausių telefonų, kuris rodė, kur gali pasukti visa industrija. LG savo medžiagoje šį modelį vadino pirmuoju pasaulyje lietimui jautraus ekrano mobiliuoju telefonu, o „Android Authority“ taip pat primena, kad LG Prada buvo pirmasis telefonas su talpiniu lietimui jautriu ekranu, pasirodęs dar prieš „iPhone“.

Vėliau LG ne kartą bandė eiti netradiciniu keliu. Buvo telefonai su plačiakampėmis kameromis, papildomais ekranais, keistais korpusais, aukštos kokybės garso sprendimais, išskirtiniais dizaino eksperimentais. LG Wing apskritai atrodė kaip įrenginys iš alternatyvios ateities – ekranas pasisukdavo, po juo atsiverdavo antras mažesnis ekranas. Vieniems tai buvo drąsu, kitiems – visiškai nesuprantama.

Ir čia slypėjo LG paradoksas. Įmonė dažnai turėjo idėjų, kurios vėliau tapo svarbios visai rinkai, bet pati iš jų nesugebėjo padaryti stabilaus, masinio ir pelningo produkto. LG galėjo būti įdomi technologijų entuziastams, bet paprastas pirkėjas parduotuvėje dažnai rinkosi saugesnį variantą: „Samsung“, „iPhone“ arba pigesnį kinų gamintoją.

Vienas sėkmingas modelis neišgelbėja viso verslo

LG turėjo ir labai sėkmingų modelių. Vienas dažniausiai prisimenamų – LG G3. Tai buvo telefonas, kuris savo laiku atrodė rimtai: didelis aukštos raiškos ekranas, lazerinis automatinis fokusavimas kameroje, ploni rėmeliai, išskirtiniai mygtukai nugarėlėje ir bandymas parodyti, kad LG gali konkuruoti su geriausiais „Android“ pasaulyje.

Tačiau problema ta, kad išmaniųjų telefonų rinkoje neužtenka vieno gero modelio. Reikia metų metus išlaikyti pasitikėjimą. Reikia greitų atnaujinimų, aiškios programinės įrangos, patikimos kokybės, gero aptarnavimo, stiprios rinkodaros ir aiškaus atsakymo į klausimą: kodėl žmogus turėtų rinktis būtent tave?

LG čia vis dažniau strigo. Vieni vartotojai skundėsi lėtais programinės įrangos atnaujinimais. Kitiems kliuvo techninės problemos ar neaiški modelių strategija. Dar kiti tiesiog nebesuprato, kuo LG telefonas geresnis už „Samsung“ ar pigesnį „Xiaomi“.

Telefonų pasaulyje tai labai pavojinga. Pirkėjas gali atleisti vieną klaidą. Gal net dvi. Bet jei jis kartą nusivilia prekės ženklu, kitą kartą tiesiog perka kitą telefoną.

„Apple“ ir „Samsung“ spaudė iš viršaus, kinų gamintojai – iš apačios

LG atsidūrė labai nemalonioje vietoje. Premium segmente dominavo „Apple“ ir „Samsung“. Jie turėjo stiprias ekosistemas, milžiniškus rinkodaros biudžetus, operatorių palaikymą, aiškius flagmanus ir vartotojų pasitikėjimą. Žmogus, kuris norėjo brangaus telefono, dažnai rinkosi „iPhone“ arba „Galaxy“.

Vidutinėje ir pigesnėje klasėje tuo metu vis agresyviau kilo kinų gamintojai. „Xiaomi“, „Oppo“, „Vivo“ ir kiti siūlė daug specifikacijų už mažesnę kainą. Jie greitai keitė modelius, spaudė kainas ir sugebėjo pirkėjui duoti paprastą pažadą: už tuos pačius pinigus gausi daugiau.

LG liko tarp dviejų girnų. Viršuje – prekės ženklai su stipresniu įvaizdžiu. Apačioje – gamintojai su geresniu kainos ir galimybių santykiu. O per vidurį stovėti labai sunku. Ten reikia būti arba labai aiškiam, arba labai pigiam, arba labai geidžiamam. LG dažnai nebuvo nė vienas iš šių trijų.

Reuters rašė, kad LG pasitraukimas paliko jos maždaug 10 proc. dalį Šiaurės Amerikoje „Samsung“ ir „Apple“ kovai, o mobiliųjų telefonų padalinys beveik šešerius metus buvo nuostolingas ir sukaupė apie 4,5 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

Keisti telefonai patiko apžvalgininkams, bet ne visada pirkėjams

LG turėjo dar vieną bėdą: jos įdomiausi telefonai dažnai buvo labiau pokalbių tema nei masinis hitas. Technologijų apžvalgininkai mėgo juos aptarinėti, nes buvo apie ką kalbėti. Pasisukantis ekranas. Dvigubas ekranas. Neįprasta kamera. Kitoks korpusas. Keistos idėjos.

Bet pirkėjas parduotuvėje dažnai galvoja paprasčiau. Ar baterija laikys? Ar kamera gera? Ar telefonas nelūš? Ar gausiu atnaujinimus? Ar draugai žinos, kas tai per modelis? Ar po metų jį dar bus lengva parduoti?

LG kartais atsakydavo į klausimą, kurio masinis pirkėjas net neuždavė. O kai rinkoje konkurencija tokia didelė, eksperimentas turi būti ne tik įdomus, bet ir labai aiškiai naudingas. Priešingu atveju jis lieka technologijų mėgėjų žaislu, ne masiniu produktu.

Tai nereiškia, kad LG idėjos buvo blogos. Priešingai, dalis jų šiandien atrodo net vizionieriškos. Bet telefonų rinka negailestinga: būti įdomiam neužtenka. Reikia parduoti milijonus.

Kai telefonas tampa tik maža viso verslo dalimi, sprendimas tampa lengvesnis

LG pasitraukimas iš telefonų rinkos skaudžiai atrodė tiems, kurie mėgo šį prekės ženklą. Tačiau pačiai korporacijai tai buvo racionalus sprendimas. Išmanieji telefonai buvo nuostolingas, brangus ir labai konkurencingas verslas, o LG turėjo kitų sričių, kuriose galėjo augti.

Oficialiai skelbdama apie pasitraukimą, LG nurodė, kad mobiliojo verslo uždarymas leis sutelkti išteklius į augimo sritis – elektromobilių komponentus, prijungtus įrenginius, išmaniuosius namus, robotiką, dirbtinį intelektą ir verslo sprendimus. Bendrovė taip pat pabrėžė, kad iš mobiliųjų technologijų sukaupta patirtis bus naudojama kitose srityse, įskaitant 6G ir mobilumo technologijas.

Vėlesni rezultatai rodo, kad šis posūkis nebuvo tuščias. 2026 m. pirmojo ketvirčio finansiniuose rezultatuose LG skelbė, kad jos B2B verslas sudarė 36 proc. visų pajamų, o automobilių sprendimų padalinys pasiekė rekordinį ketvirčio pajamų ir veiklos pelno lygį.

Kitaip tariant, LG ne tiek pabėgo iš technologijų rinkos, kiek pasitraukė iš tos jos dalies, kurioje nebegalėjo laimėti.

Ką tai reiškia seniems LG telefonų savininkams

Ilgą laiką po pasitraukimo LG dar žadėjo aptarnauti esamus vartotojus ir teikti programinės įrangos atnaujinimus tam tikrą laiką, kuris galėjo skirtis pagal regionus. Tačiau ši istorija jau pasiekė galutinį etapą. LG JAV pranešė, kad mobiliųjų telefonų programinės įrangos atnaujinimo paslaugos, „Update Center“ ir „LG Bridge“ buvo nutrauktos 2025 m. birželio 30 d.

Tai nereiškia, kad seni LG telefonai tą dieną nustojo veikti. Jie gali įsijungti, skambinti, fotografuoti, jungtis prie interneto. Tačiau be oficialių atnaujinimų jie tampa vis labiau pasenę saugumo ir suderinamumo požiūriu. Programėlės keičiasi, „Android“ ekosistema juda toliau, o LG telefonai liko savo paskutinėje stotelėje.

Kai kuriems tai bus tik techninė smulkmena. Kitiems – liūdnas ženklas, kad vienas įdomiausių „Android“ pasaulio vardų galutinai užvėrė duris.

LG pralaimėjo ne todėl, kad neturėjo idėjų

Didžiausia LG istorijos ironija ta, kad įmonė išmaniųjų telefonų rinkoje žlugo ne dėl fantazijos trūkumo. Idėjų ji turėjo daug. Kartais net daugiau nei konkurentai. Tačiau rinkoje laimi ne tas, kuris vieną kartą nustebina, o tas, kuris metai po metų sugeba pirkėjui pasiūlyti aiškų, patikimą ir lengvai suprantamą pasirinkimą.

„Apple“ pardavinėjo ne tik telefoną, o ekosistemą ir prestižą. „Samsung“ tapo saugiausiu „Android“ pasirinkimu daugeliui žmonių. Kinų gamintojai spaudė kainomis ir specifikacijomis. O LG liko tarp jų – per brangus, kad būtų aiškus biudžetinis pasirinkimas, per silpnas įvaizdžiu, kad nukonkuruotų „Apple“ ar „Samsung“, ir per nenuoseklus, kad išlaikytų ilgalaikį lojalumą.

Todėl LG telefonų istorija šiandien atrodo beveik nostalgiškai. Tai buvo prekės ženklas, kuris bandė. Kartais drąsiai, kartais keistai, kartais per anksti. Bet bandė.

Ir galbūt dėl to jo pasitraukimas vis dar kelia emociją. Rinka tapo racionalesnė, telefonai – panašesni vieni į kitus, o vietos keistiems eksperimentams liko mažiau. LG išėjo pralaimėjęs, bet paliko po savęs priminimą: technologijų pasaulyje vien gera idėja dar negarantuoja išlikimo.

Kartais telefoną pražudo ne blogas ekranas, ne kamera ir net ne vienas nesėkmingas modelis. Kartais jį pražudo tai, kad pirkėjas parduotuvėje tiesiog nebesupranta, kodėl turėtų rizikuoti.