Tik apie 2 % pasaulio gyventojų turi žalias akis. Palyginimui, rudas akis turi beveik 80 % žmonių, o mėlynas – maždaug 8–10 %. Mokslininkai aiškina, kad šviesios akys evoliucijos požiūriu yra gana naujas reiškinys.
Senovės DNR tyrimai rodo, kad vos prieš kelis tūkstančius metų dauguma europiečių turėjo tamsius plaukus, odą ir akis. Vėliau pradėjo plisti šviesi pigmentacija, kurios priežastys vis dar kelia diskusijų.
Viena hipotezė susijusi su Šiaurės Europos klimatu
Viena iš pagrindinių hipotezių susijusi su Šiaurės Europos klimatu. 2022 m. žurnale „American Journal of Biological Anthropology“ paskelbtame tyrime tyrėjas Markas Lucockas teigė, kad šviesesnės rainelės praleidžia daugiau šviesos, o tai galėjo padėti žmonėms prisitaikyti prie ilgų ir tamsių žiemų.
Manoma, kad tai galėjo veikti biologinius ritmus ir mažinti sezoninės depresijos riziką, kuri senovės sąlygomis galėjo turėti įtakos išgyvenimui ir reprodukcijai.
Retumas galėjo tapti patrauklumo ženklu
Kita teorija susijusi su lytine atranka. Kadangi šviesios akys buvo retos, jos išsiskyrė ir galėjo būti laikomos patrauklesnėmis. Laikui bėgant ši savybė galėjo įsitvirtinti genetiškai.
Žalia spalva atsiranda dėl labai tikslaus veiksnių derinio
OCA2 ir HERC2 genai atlieka pagrindinį vaidmenį akių spalvoje. Jie reguliuoja melanino kiekį rainelėje. Žalia akių spalva laikoma ypač reta, nes jai atsirasti reikalingas labai tikslus veiksnių derinys: vidutinis melanino kiekis, gelsvo pigmento lipochromo buvimas ir specifinis šviesos sklaidymas akies audinyje.
Įdomu tai, kad rainelėje nėra tikro žalio pigmento. Šis atspalvis sukuriamas dėl optinio efekto, panašiai kaip dangus atrodo mėlynas.
Kodėl žalios akys tokios retos
Bet koks šios sudėtingos sistemos pokytis paprastai lemia kitokią akių spalvą – mėlyną, rudą arba lazdyno riešuto atspalvio. Štai kodėl žalios akys yra tokios retos.
