Pasaulio vandenynai šyla taip sparčiai, kad mokslininkai vis dažniau kalba nebe apie įprastus klimato svyravimus, o apie visiškai naują ir pavojingą etapą. Naujausi Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenys rodo, kad jūros paviršiaus temperatūra Šiaurės pusrutulyje šios vasaros pradžioje pasiekė aukščiausią kada nors užfiksuotą lygį.
Tai nėra tik sausas skaičius mokslininkų lentelėse. Šiltesni vandenynai reiškia daugiau energijos atmosferoje, daugiau drėgmės ore, didesnę ekstremalių liūčių, audrų, karščio bangų ir ilgiau užsitęsiančių sausrų tikimybę. Kitaip tariant, tai, kas vyksta vandenynuose, anksčiau ar vėliau pasiekia ir mūsų kasdienius orus.
Lietuva taip pat nėra nuo to atsieta. Nors gyvename toliau nuo didžiųjų šiltųjų vandenynų zonų, pasaulinė klimato sistema veikia kaip vienas didelis mechanizmas. Kai jame pradeda kaisti svarbiausios dalys, pokyčiai gali atsiliepti ir Baltijos regione: dažnesnėmis liūtimis, staigesniais orų šuoliais, neįprastomis šilumos bangomis ar ilgesniais drėgnais laikotarpiais.
Vanduo įkaito iki ribos, kuri verčia mokslininkus neramiai žiūrėti į grafikus
Naujausi matavimai rodo, kad birželio antroje pusėje vidutinė pasaulio jūros paviršiaus temperatūra pasiekė apie 20,86 laipsnio Celsijaus. Tuo metu specializuota „Copernicus“ jūrų tarnyba fiksavo net apie 21 laipsnio ribą.
Iš pirmo žvilgsnio skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau klimato sistemoje net kelios dešimtosios laipsnio turi didžiulę reikšmę. Vandenynai dengia milžinišką Žemės paviršiaus dalį, todėl kai šyla ne atskiras ežeras ar įlanka, o didžiuliai vandens plotai, atmosferai perduodamas milžiniškas papildomos energijos kiekis.
Skirtingos tarnybos gali pateikti šiek tiek nevienodus skaičius, nes naudoja skirtingus duomenų apdorojimo metodus. Vieni vertinimai labiau remiasi palydoviniais matavimais, kiti derina juos su tiesioginiais stebėjimais jūrose ir vandenynuose. Tačiau esmė nesikeičia: vanduo šiuo metų laiku dar niekada nebuvo toks šiltas.
Ir būtent tai kelia didžiausią nerimą. Mokslininkai mato ne vieną atsitiktinį šuolį, o tendenciją, kuri tęsiasi ir stiprėja.
Kodėl vandenynai taip įkaista ir kodėl tai nėra tik gamtos kaprizas?
Viena svarbiausių priežasčių, apie kurią kalba klimatologai, yra „El Niño“ reiškinys. Tai natūralus procesas, kas kelerius metus susiformuojantis Ramiojo vandenyno pusiaujo zonoje. Jo metu pasikeičia vandenyno ir atmosferos sąveika, o šiltesnis vanduo paveikia oro sąlygas daugelyje pasaulio regionų.
Tačiau vien „El Niño“ visko nepaaiškina. Šis reiškinys sustiprina tai, kas klimato sistemoje jau vyksta dėl ilgalaikio planetos šiltėjimo. Žmogaus veikla, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimasis atmosferoje ir vis šiltesni ankstesni metai sukuria foną, kuriame kiekvienas naujas natūralus svyravimas gali tapti dar stipresnis.
Būtent todėl mokslininkai į dabartinę situaciją žiūri itin rimtai. Ankstesni rekordai jau atrodė neraminantys, tačiau dabar vandenynų šiluma fiksuojama tuo metu, kai naujas „El Niño“ ciklas dar tik įsibėgėja. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais gali būti pasiekta dar daugiau rekordų.
Kitaip tariant, vandenynai gali būti tik pradėję rodyti, kiek energijos jie sukaupė.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
