Savaitei „Galaxy S24 Ultra“ iškeitė į „Nokia 3210“: ketvirtą dieną suprato, nuo ko iš tikrųjų esame priklausomi

Septynias dienas be socialinių tinklų, nuolatinio pranešimų tikrinimo ir beprasmiško ekrano slinkimo – skamba kaip visai neblogas poilsis nuo išmaniojo telefono. Būtent tai nusprendė išbandyti lenkų technologijų žurnalistas Patrykas Łobaza, savaitei savo „Samsung Galaxy S24 Ultra“ pakeitęs į gerokai paprastesnį „Nokia 3210“. Pirmosios dienos iš tiesų atnešė palengvėjimą, tačiau jau ketvirtą dieną eksperimentas pasisuko netikėta kryptimi: problema pasirodė esanti ne socialiniai tinklai, o tai, kad šiuolaikinė kasdienybė jau sukurta aplink išmanųjį telefoną.

Eksperimento tikslas buvo skaitmeninė detoksikacija – mažiau laiko prie ekrano, mažiau bereikalingo naršymo ir daugiau ramybės. Tačiau po savaitės žurnalistas padarė kitokią išvadą, nei tikėjosi: jam beveik netrūko socialinių tinklų, tačiau labai trūko funkcijų, kurios šiandien tapo tokios įprastos, kad apie jas net nebegalvojame.

Pirmosios trys dienos atrodė beveik idealios

Eksperimento pradžia buvo maloni. Nebeliko nuolat atsirandančių pranešimų, dingo automatinis noras paimti telefoną į rankas ir kažką patikrinti, o vakarai pradėjo atrodyti ilgesni. Kai telefone praktiškai nėra ką veikti, nebelieka ir įpročio kas kelias minutes atrakinti ekraną.

Łobaza naudojo ne seną stalčiuje rastą „Nokia“, o šiuolaikinę legendinio modelio versiją. HMD atnaujintą „Nokia 3210“ pristatė 2024 metais. Telefone yra 4G ryšys, USB-C jungtis, „Bluetooth 5.0“, 2 megapikselių kamera ir, žinoma, legendinis žaidimas „Snake“. Galima skambinti ir rašyti SMS žinutes, tačiau lyginant su šiuolaikiniu flagmanu jo galimybės labai ribotos.

Būtent to žurnalistas ir norėjo. Telefonas vėl turėjo tapti telefonu, o ne įrenginiu, kuriame telpa darbas, bankas, bilietai, navigacija, fotoaparatas, muzika ir pusė kasdienio gyvenimo. Tačiau po kelių dienų paaiškėjo, kad atsisakyti pramogų yra gerokai lengviau nei atsisakyti funkcijų, kurių pradėjo reikalauti pati aplinka.

Ketvirtą dieną prasidėjo tikrosios problemos

Lūžis įvyko maždaug ketvirtą eksperimento dieną. Be išmaniojo telefono žurnalistas neturėjo normalios navigacijos, mobiliosios bankininkystės, negalėjo nuskaityti QR kodų, o paprasta 2 megapikselių kamera praktiškai negalėjo pakeisti šiuolaikinio telefono fotografavimo galimybių.

Dar didesnės problemos prasidėjo tada, kai telefonas tapo reikalingas ne pramogoms, o visiškai kasdieniams veiksmams. Łobaza negalėjo nusipirkti tam tikrų traukinio bilietų, kurie parduodami per programėlę, o darbe susidūrė su sunkumais naudojant dviejų veiksnių autentifikavimą. Net SMS žinučių rašymas naudojant kadaise įprastą T9 klaviatūrą po daugelio metų su išmaniuoju telefonu pasirodė gerokai mažiau patogus, nei prisiminė.

Šioje vietoje eksperimentas ir atskleidė svarbiausią dalyką. Išmanusis telefonas nebėra vien pramogų ekranas, kurį galima paprasčiausiai išjungti. Jis tapo savotišku raktu į daugybę kasdien naudojamų paslaugų. Bankai, transportas, prisijungimai prie darbo sistemų, bilietai, navigacija ir įvairios paslaugos vis dažniau kuriamos darant prielaidą, kad žmogus kišenėje turi išmanųjį telefoną.

Po savaitės „Galaxy“ grįžo į kišenę, bet požiūris jau buvo kitoks

Pasibaigus septynioms dienoms, Łobaza grįžo prie savo „Galaxy S24 Ultra“. Tačiau eksperimento išvada buvo ne tokia, kokios galima tikėtis iš klasikinės istorijos apie „skaitmeninį detoksą“. Jis neatrado, kad be išmaniojo telefono gyventi geriau, ir nesuprato, jog jam būtina visam laikui pereiti prie paprasto mobiliojo.

Svarbiausia buvo tai, ko jis per savaitę iš tikrųjų pasiilgo. Tai nebuvo socialiniai tinklai ar begalinis naujienų srautas. Jam trūko žemėlapių, banko, bilietų, autentifikavimo ir kitų praktiškų funkcijų. Todėl jo išvada gana paprasta: esame labiau priklausomi nuo išmaniųjų telefonų, nei patys pastebime, tačiau dalis šios priklausomybės atsirado ne dėl mūsų įpročių, o dėl aplink mus sukurtų sistemų.

Tai taip pat paaiškina, kodėl paprasti telefonai, kartais vadinami „dumbphone“, vėl sulaukia dėmesio, tačiau daugeliui žmonių nepakeičia išmaniųjų. Atsisakyti „Instagram“, „TikTok“ ar kitų dėmesį ryjančių programėlių įmanoma gana lengvai. Kur kas sunkiau atsisakyti telefono, kai jo reikia norint prisijungti prie banko, nusipirkti bilietą ar surasti kelią svetimame mieste.

Gal problema ne pats išmanusis telefonas?

Eksperimentas pateikia ir praktiškesnę mintį tiems, kurie jaučia, kad prie telefono praleidžia per daug laiko. Galbūt nebūtina išmaniojo telefono iškeisti į paprastą – galima pabandyti pašalinti būtent tas funkcijas, kurios nuolat vagia dėmesį. Tam gali pakakti išjungti nereikalingus pranešimus, ištrinti dažniausiai be tikslo atidaromas programėles ar jų piktogramas patraukti iš pagrindinio ekrano.

Pastaraisiais metais toks požiūris tampa vis populiaresnis: žmonės ne visiškai atsisako išmaniųjų telefonų, o sąmoningai juos „supaprastina“, palikdami navigaciją, banką, kamerą ir kitas reikalingas funkcijas, tačiau sumažindami pagundų kiekį.

Savaitė su „Nokia 3210“ parodė gana paradoksalų dalyką. Nuo bereikalingo telefono naudojimo galima atsitraukti greitai, tačiau nuo paties išmaniojo telefono – jau daug sunkiau. Ne vien todėl, kad norime nuolat žiūrėti į ekraną. Paprasčiausiai nemaža šiuolaikinio gyvenimo dalis jau persikėlė į jį.