Žmogus bankomate rado 200 eurų, kurių ankstesnis klientas nepasiėmė: pasilikti negalima, bet ką tada daryti?
Bankomatas supypsi, ekrane pasirodo įprastas prašymas paimti pinigus, o iš angos išlenda dvi šimtinės. Tik kortelė – ne jūsų, o žmogaus prieš jus – jau seniai dingusi kišenėje. Aplinkui nieko nėra: vienas skuba pro šalį, kitas laukia eilėje, o gal net nėra kam paklausti, ar tie pinigai jo.
Pirmoji mintis dažnam būtų labai žmogiška: gal sistema suklydo, gal pinigai jau niekam nebepriklauso? Tačiau 200 eurų, kurių ankstesnis klientas nepasiėmė, nėra netikėta dovana. Tai vis dar kito žmogaus pinigai, ir nuo kelių minučių prie bankomato gali priklausyti, ar jie grįš savininkui, ar virs nemaloniu ginču.
Tokioje situacijoje svarbiausia nepasiduoti nei pagundai, nei nejaukumui. Pinigų geriau neliesti be reikalo, bet ir apsisukti bei nueiti nėra geras sprendimas: po jūsų prie bankomato prieis kitas žmogus, kuriam pasirinkimas gali pasirodyti daug paprastesnis.
Bankomatas ne visada „suvalgo“ pinigus iškart
Atrodo logiška manyti, kad nepasiimtus banknotus aparatas tuoj pat įtrauks atgal. Dažniausiai bankomatai iš tiesų turi tokią funkciją, tačiau tam reikia šiek tiek laiko. Per tas akimirkas pinigai lieka matomi ir lengvai pasiekiami tam, kas stovi prie aparato po ankstesnio kliento.
Žmogus gali jų nepasiimti dėl visai paprastos priežasties. Jį gali užkalbinti skambantis telefonas, prie rankos timptelėti vaikas, jis gali skubėti į autobusą arba tiesiog manyti, kad jau pasiėmė viską, nes bankomatas pirmiausia grąžino kortelę. Ypač lengva pasimesti, kai galvoje sukasi keli reikalai vienu metu.
Didžiausias nesusipratimas prasideda tuomet, kai ankstesnis klientas tik vėliau pamato, kad sąskaitoje pinigai nurašyti, o piniginėje jų nėra. Jis prisimena bankomatą, grįžta atgal, bet ten jau tuščia. Tada ramus apsipirkimas ar kelionė namo gali virsti skambučiais bankui, aiškinimusi ir nerimu, ar prarastą sumą dar pavyks susigrąžinti.
Ką daryti, kai banknotai jau guli prieš akis
Saugiausias pirmas žingsnis – nelaukti ir susisiekti su banku, kuriam priklauso bankomatas. Paprastai ant paties aparato būna nurodytas klientų aptarnavimo telefono numeris arba banko pavadinimas. Paskambinus verta pasakyti bankomato vietą, laiką ir tai, kad išdavimo angoje palikti pinigai.
Jei bankomatas įrengtas prekybos centre, stotyje ar kitoje vietoje, kur yra apsauga ar darbuotojai, galima iškart pakviesti atsakingą žmogų. Svarbu pinigų neperduoti atsitiktiniam praeiviui, kuris pasako, kad „tikriausiai čia jo“. Vien žodžių tokioje situacijoje neužtenka, nes tikrąjį klientą galima patikrinti pagal banko operacijos duomenis.
Jeigu banknotus būtina paimti vien tam, kad jų nepagriebtų kitas žmogus, jų nereikėtų dėtis į kišenę ir eiti savais reikalais. Geriau likti prie bankomato, paskambinti bankui ar pakviesti apsaugą ir pinigus perduoti aiškiai užfiksuojant aplinkybes. Ramus, skaidrus elgesys vėliau apsaugo nuo nemalonaus įtarimo, kad radinį nusprendėte pasilikti.

„Juk jis pats pamiršo“ – kodėl toks argumentas neveikia
Pamiršti pinigai kartais atrodo kitaip nei pamesta piniginė ant šaligatvio. Banknotai išlenda iš aparato, ankstesnis žmogus jau nuėjo, o šalia nėra nei vardo, nei dokumento. Vis dėlto jų kilmė visiškai aiški: pinigai išduoti po konkrečios operacijos ir priklauso konkrečiam sąskaitos savininkui.
Žmogus pyksta ne vien dėl prarastų 200 eurų. Jam skaudu ir dėl jausmo, kad viena išsiblaškymo akimirka kažkam kitam tapo proga pasinaudoti. Vienai šeimai tai gali būti savaitės maisto biudžeto dalis, senjorui – pinigai vaistams, o dirbančiam žmogui – suplanuota sąskaita ar kelionės išlaidos.
Kita vertus, bankomato vietoje atsidūręs žmogus irgi gali pasijusti nejaukiai. Už nugaros formuojasi eilė, niekas nenori vėluoti, o aiškintis telefonu viešoje vietoje atrodo nepatogu. Tačiau būtent kelios papildomos minutės gali išgelbėti kitą žmogų nuo kur kas didesnio galvos skausmo.
Bankui tai ne smulkmena, o operacija, kurią galima tikrinti
Bankomatai fiksuoja išdavimo veiksmus, laiką ir techninę informaciją, todėl žmogui, pamiršusiam pinigus, verta kuo greičiau kreiptis į savo banką. Kuo tiksliau jis nurodys vietą ir apytikslį laiką, tuo lengviau bus aiškintis, kas įvyko. Tačiau tai nereiškia, kad radęs banknotus gali nuspręsti palaukti ir pažiūrėti, ar savininkas pats susisieks.
Verslo ir bankų pusėje tokios situacijos taip pat nėra vien kliento išsiblaškymas. Bankomatų veikimas turi būti patikimas ir suprantamas: žmogus turi matyti, kada baigta operacija, kada pasiimti kortelę ir kada – grynuosius. Vis dėlto net aiškiausias ekranas neapsaugos nuo skubėjimo, nuovargio ar vieno netikėto skambučio.
Geriausia taisyklė paprasta: prie bankomato neskubėti nusisukti vos tik paimama kortelė. Prieš nueinant verta trumpai patikrinti, ar pasiimti pinigai, kvitas, telefonas ir kiti daiktai. O pamačius svetimus banknotus – elgtis taip, kaip norėtumėte, kad pasielgtų žmogus po jūsų.
Du šimtai eurų bankomato angoje nėra laimėtas radinys. Tai kelioms minutėms į jūsų rankas patekusi kito žmogaus klaida – ir proga parodyti, kad kasdienis sąžiningumas prasideda ne nuo didelių žodžių, o nuo sprendimo nepraeiti pro šalį.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.