Nyderlanduose vyksta didžiausios šalies kariuomenės pratybos per pastaruosius du dešimtmečius. Jose dalyvauja beveik 7 tūkst. karių, o pagrindinis scenarijus paremtas galimu Rusijos tipo puolimu prieš NATO teritoriją.
Pratybose siekiama ne tik patikrinti karių pasirengimą kovai, bet ir praktiškai pritaikyti Ukrainos karo pamokas — nuo apsaugos nuo dronų iki elektroninės kovos ir ilgalaikio pajėgų išlaikymo mūšio lauke.
Pratybos vyksta Vokietijoje
Pratybos „Defender Lion“ prasidėjo birželio 1 dieną, kai pirmosios Nyderlandų kariuomenės kolonos pajudėjo iš Haveltės. Mokymai tęsis iki liepos pradžios Bergeno-Honės poligone Vokietijoje, maždaug 60 kilometrų į pietus nuo Hamburgo.
Šis poligonas yra miškingose Žemutinės Saksonijos vietovėse, todėl leidžia treniruotis sąlygomis, kurios primena realų Europos mūšio lauką. Nyderlandų gynybos ministerija nurodo, kad pratybų tikslas — patikrinti, ar kariuomenė gali ne tik pradėti kovą, bet ir ilgą laiką išlaikyti kovinius pajėgumus.
Tai reiškia, kad vertinamas ne vien karių gebėjimas atremti puolimą. Tikrinama ir logistika, transporto priežiūra, medicininė pagalba, ryšiai, padalinių koordinavimas bei gebėjimas tęsti operaciją realiomis sąlygomis.
Scenarijus paremtas Rusijos karo taktika
Oficialiai pratybų scenarijus yra išgalvotas. Tačiau Nyderlandų gynybos apžvalgininkai pabrėžia, kad jis aiškiai remiasi Rusijos veikimo modeliais ir atspindi grėsmes, kurias NATO mato Europos šiaurės rytų flange.
Pagal pratybų scenarijų išgalvota priešiška valstybė, pavadinta Murinus, kerta Oderio upę — tikrąją Vokietijos ir Lenkijos sieną — ir pradeda judėti į vakarus Vokietijos teritorijoje.
Nyderlandų kariuomenės užduotis — sustabdyti šį puolimą. Tokia gynybos logika atitinka scenarijus, kuriuos NATO planuotojai galėtų svarstyti realaus didelio masto konflikto atveju.
Brigados mokosi perimti kovą viena iš kitos
Svarbus šių metų pratybų elementas — skirtingų brigadų bendradarbiavimas. Anksčiau daliniai dažniau treniruodavosi atskirai, o dabar mokomasi perduoti kovos veiksmus vienai brigadai iš kitos nenutraukiant operacijos.
Pagal scenarijų pirmoji priešo puolimą stabdo 13-oji lengvoji brigada iš Oirschoto. Vėliau kovos veiksmus perima 43-ioji mechanizuotoji brigada iš Haveltės, turinti sunkesnę ginkluotę ir galinti pereiti prie aktyvesnio priešo naikinimo.
Po pirmojo gynybinio etapo 13-osios lengvosios brigados vadas regioninei žiniasklaidai teigė, kad operacija pavyko: puolimas buvo sustabdytas.
Ukrainos pamokos: tinklai, maskuotė ir apsauga nuo dronų
Vienas ryškiausių pratybų bruožų — Ukrainos karo patirties pritaikymas. Bergeno-Honės poligone virš transporto priemonių judėjimo maršrutų įrengiami specialūs uždengti takai iš žvejybinių tinklų ir maskuojamųjų konstrukcijų.
Tokios priemonės skirtos apsunkinti dronų operatorių darbą. Ukrainos fronte kariai greitai suprato, kad atviroje vietoje judanti transporto priemonė gali būti pastebėta ir atakuota vos per kelias sekundes. Todėl maskuotė nuo dronų tapo ne papildoma, o būtina apsaugos priemone.
Kai kurie Nyderlandų kariai pratybose naudoja ir improvizuotas individualias apsaugos priemones: skėčio formos konstrukcijas nuo dronų ar nešiojamus žvejybinius tinklus. Tai nėra standartinė įranga, tačiau kariuomenė treniruojasi naudoti tokius sprendimus, kol bus plačiau įdiegta specializuota apsauga.
Dronų grėsmė imituojama realistiškai
Pratybose dalyvauja ir naujas Nyderlandų kariuomenės technologijų plėtros padalinys. Jis buvo įkurtas balandžio 1 dieną ir laikomas viena pirmųjų specializuotų dronų karo formacijų NATO struktūroje.
Šio padalinio komandos pratybų metu naudoja žvalgybinius ir atakos dronus, veikdamos kaip priešo pajėgos. Tai leidžia sausumos daliniams treniruotis tokiomis sąlygomis, kurios vis labiau primena Ukrainos frontą, kur dronai tapo nuolatine grėsme.
Nyderlandų kariuomenės vadovybė pabrėžia, kad Ukrainos patirtis pakeitė požiūrį į šiuolaikinį mūšio lauką. Dronai šiandien naudojami ne tik žvalgybai, bet ir tiesioginėms atakoms, artilerijos ugnies koregavimui, logistikos sekimui ir karių pozicijų atskleidimui.
Naudojami ir tankų bei šarvuočių simuliatoriai
Pratybose taip pat pasitelkiami šarvuočių ir tankų simuliatoriai. Pasak pratybų vadovo brigados generolo Josso Dirkso, tai leidžia treniruotis sudėtingoms kovinėms situacijoms nepadarant fizinės žalos aplinkai ir netrikdant civilinių teritorijų.
Tokie simuliatoriai suteikia galimybę atkartoti mūšio situacijas, kurių realiomis sąlygomis būtų sunku arba brangu mokyti. Be to, kariams galima sukurti intensyvesnį ir pavojingesnį scenarijų, nei būtų įmanoma naudojant vien tik gyvąją techniką.
Elektroninė kova tampa tokia pat svarbi kaip ginklai
Dar viena svarbi pratybų dalis — elektroninė kova. Mokymų metu specialūs vienetai trikdo ryšį, o kariai treniruojasi veikti aplinkoje, kurioje komunikacija gali būti sutrikdyta arba stebima.
Nyderlandų kariams taip pat keliama užduotis išlikti kuo mažiau pastebimiems elektromagnetiniame spektre. Kitaip tariant, jie mokosi riboti signalus, kurie galėtų išduoti jų buvimo vietą priešui.
Ukrainos karas parodė, kad šiuolaikiniame fronte elektromagnetinis pėdsakas gali būti toks pat pavojingas kaip ir matomumas iš oro. Radijo ryšys, telefonai, navigacijos įrenginiai ar kiti signalai gali tapti taikiniu priešo žvalgybai ir smūgiams.
Tikrinama, ar kariuomenė gali kovoti ilgai
Nyderlandų gynybos ministerija pabrėžia, kad pagrindinis pratybų tikslas nėra vien parodyti ugnies galią. Svarbiausias klausimas — ar kariuomenė galėtų ilgą laiką išlaikyti kovinį tempą.
Todėl scenarijuje daug dėmesio skiriama tiekimui, technikos remontui, sužeistųjų evakuacijai, medicinos pagalbai ir padalinių rotacijai. Didelio masto karas reikalauja ne tik gerai parengtų karių, bet ir stiprios užnugario sistemos.
Būtent šią pamoką NATO šalys aktyviai perima iš Ukrainos. Frontas gali išsilaikyti tik tada, kai kariai nuolat gauna amunicijos, kuro, atsarginių dalių, medicinos pagalbos ir informacijos.
Civilinis gyvenimas stengiamasi trikdyti kuo mažiau
Kad pratybos kuo mažiau paveiktų gyventojus, karinės kolonos buvo suskirstytos į kelis maršrutus. Jų judėjimas planuotas ne piko valandomis, o sunkiausia technika, kai tik buvo įmanoma, gabenta geležinkeliu.
Tokie sprendimai svarbūs ne tik dėl patogumo civiliams. Jie taip pat rodo, kaip realiame konflikte NATO turėtų organizuoti didelio kiekio pajėgų judėjimą per Europos teritoriją, pasitelkiant kelius, geležinkelius ir logistikos mazgus.
Nyderlandai didina paramą Ukrainai
Pratybos vyksta tuo metu, kai Nyderlandai toliau stiprina karinę paramą Ukrainai. Birželio 17 dieną šalies vyriausybė pažadėjo Kyjivui naują 500 mln. eurų karinės pagalbos paketą.
Pusė šios sumos — 250 mln. eurų — bus skirta dronams įsigyti iš Nyderlandų gynybos pramonės įmonių. Likusi dalis bus nukreipta į Ukrainos prioritetinių poreikių iniciatyvą, pagal kurią partneriai finansuoja Kyjivui būtiniausią ginkluotę ir įrangą.
Nyderlandų sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Janas Swillensas yra teigęs, kad šalis siekia būti viena NATO lyderių, pritaikant Ukrainoje įgytą dronų karo patirtį.
Ką rodo šios pratybos?
„Defender Lion“ pratybos rodo, kad NATO šalys vis rimčiau vertina didelio masto karo Europoje galimybę. Nyderlandų kariuomenė treniruojasi ne abstrakčiai krizei, o labai konkrečiam scenarijui — Rusijos tipo puolimui prieš NATO teritoriją.
Svarbiausia, kad mokymai remiasi ne teorija, o realia Ukrainos karo patirtimi. Dronai, elektroninė kova, maskuotė, logistikos atsparumas ir ilgalaikis kovos pajėgumas tampa pagrindiniais šiuolaikinės gynybos elementais.
Nyderlandams tai yra ne tik karinės parengties patikrinimas. Tai signalas, kad NATO kariuomenės sparčiai keičiasi, mokosi iš Ukrainos fronto ir ruošiasi scenarijams, kurie dar prieš kelerius metus daugeliui atrodė mažai tikėtini.
