Rusijos energetikos sektorius patyrė dar vieną skaudų smūgį. Po Ukrainos dronų atakų Maskvos naftos perdirbimo gamyklos remontas gali užtrukti mažiausiai pusmetį, todėl objektas šiemet gali ir neatnaujinti darbo.
Ši gamykla yra viena svarbiausių degalų tiekėjų Maskvos regione, tad jos veiklos sustabdymas gali dar labiau paaštrinti Rusijoje jau juntamą kuro krizę.
Remontas gali trukti bent šešis mėnesius
Kaip skelbia „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonėje, Maskvos naftos perdirbimo gamykla po pastarųjų smūgių yra rimtai apgadinta. Vienas agentūros pašnekovų teigė, kad remonto darbai truks ne trumpiau kaip šešis mėnesius.
Tai reiškia, kad gamykla greičiausiai negrįš prie įprastos veiklos iki šių metų pabaigos. „Reuters“ bandė gauti komentarą iš gamyklą valdančios bendrovės „Gazprom Neft“, tačiau ši į paklausimą neatsakė.
Maskvos pietinėje dalyje esanti naftos perdirbimo gamykla yra itin svarbi sostinės regionui. Ji aprūpina rinką benzinu, dyzelinu ir kitais naftos produktais, todėl ilgesnė prastova gali turėti tiesioginį poveikį degalų tiekimui.
Gamyklą atakavo Ukrainos dronai
Šį mėnesį objektas buvo atakuotas du kartus. Viena didžiausių atakų įvyko praėjusį ketvirtadienį. Rusijos valstybinė agentūra TASS ją apibūdino kaip didžiausią smūgį Maskvai per mažiausiai dvejus metus.
Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas po atakos pranešė, kad buvo sunaikintas sudėtingas naftos perdirbimo įrenginys, taip pat kelios didelės kuro talpyklos. Minimi trys RVS-10000 tipo rezervuarai ir vienas RVS-30000 rezervuaras.
Tokie pažeidimai gali būti itin sudėtingi remontuoti. Naftos perdirbimo gamyklose svarbi ne tik pati įranga, bet ir visa technologinė grandinė: jei vienas mazgas iškrenta iš darbo, gali sustoti didelė dalis gamybos.
Zelenskis: tai atsakas į Rusijos smūgius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad smūgiai Rusijos teritorijoje yra atsakas į Kremliaus išpuolius prieš Ukrainos miestus.
Pasak jo, Rusijos visuomenė turi pajusti, kad karą pradėjo Vladimiras Putinas, tačiau jo pasekmes patiria paprasti žmonės. Tokia Kyjivo taktika nukreipta ne tik į karinę infrastruktūrą, bet ir į ekonominius objektus, kurie padeda Rusijai finansuoti karą.
Ukraina pastaraisiais mėnesiais vis dažniau taikosi į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, saugyklas ir eksporto infrastruktūrą. Šie objektai yra svarbi Maskvos pajamų ir vidaus degalų tiekimo grandinės dalis.
Rusijoje gilėja degalų krizė
Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos objektams jau sukėlė juntamų pasekmių. Kai kuriuose regionuose fiksuojamas degalų trūkumas, auga kainos, o prie degalinių formuojasi eilės.
Situacija tokia rimta, kad Rusijos valdžia pradėjo svarstyti papildomas priemones. Vicepremjeras Aleksandras Novakas pranešė, jog Maskva neatmeta galimybės laikinai uždrausti dyzelino eksportą.
Toks sprendimas reikštų, kad valdžia bandytų daugiau kuro palikti vidaus rinkai. Tačiau kartu tai mažintų eksporto pajamas ir rodytų, kad degalų tiekimo problemos Rusijoje tampa vis sunkiau valdomos.
Svarstomas net degalų importas
Rusijos leidinys „Vedomosti“ taip pat skelbė, kad valdžia gali svarstyti degalų importą, siekdama sušvelninti trūkumą šalies viduje.
Ypač sudėtinga padėtis minima Kryme. Ten, kaip pranešama, benzino pardavimas kai kur buvo visiškai sustabdytas. Krymas yra itin priklausomas nuo logistikos maršrutų per Rusijos kontroliuojamas teritorijas, todėl tiekimo sutrikimai ten juntami greičiau ir skaudžiau.
Degalų importas Rusijai būtų nepatogus politinis signalas. Šalis pati yra viena didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, todėl poreikis pirkti degalus iš išorės parodytų, kiek smarkiai smūgiai perdirbimo infrastruktūrai paveikė vidaus rinką.
Kokią reikšmę turėjo Maskvos gamykla?
Pagal „Reuters“ cituojamus 2024 metų duomenis, Maskvos naftos perdirbimo gamykla per metus perdirbo apie 11,6 mln. tonų žalios naftos.
Iš šio kiekio buvo pagaminta apie 2,9 mln. tonų benzino ir 3,2 mln. tonų dyzelino. Tai reikšmingi kiekiai, ypač turint omenyje, kad gamykla aptarnavo vieną didžiausių ir ekonomiškai svarbiausių Rusijos regionų.
Dėl šios priežasties ilgesnis gamyklos sustojimas gali paveikti ne tik Maskvą, bet ir platesnę degalų rinką. Jei tiekimas nebus greitai kompensuotas kitų gamyklų produkcija ar importu, kainų spaudimas gali dar labiau išaugti.
Ukrainos smūgiai keičia karo ekonomiką
Ši situacija rodo, kad Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai tampa vis svarbesne karo dalimi. Užuot taikiusis vien į karinius objektus, Kyjivas sistemingai spaudžia sektorius, kurie aprūpina Rusijos kariuomenę degalais ir užtikrina pajamas biudžetui.
Maskvai tai kelia dvigubą problemą. Viena vertus, reikia remontuoti brangią ir sudėtingą infrastruktūrą. Kita vertus, kol gamyklos nedirba, rinkoje trūksta kuro, auga kainos ir didėja visuomenės nepasitenkinimas.
Jei Maskvos naftos perdirbimo gamykla iš tiesų neveiks bent šešis mėnesius, tai bus vienas rimčiausių smūgių Rusijos degalų sistemai pastaruoju metu.
