Nelaimingi atsitikimai darbe Lietuvoje ir toliau išlieka viena skaudžiausių problemų, apie kurią dažnai prisimenama tik tada, kai tragedija jau įvykusi. Valstybinė darbo inspekcija paskelbė 2025 metų apžvalgą, kuri parodo, kokia situacija šalyje buvo praėjusiais metais ir kur pavojus išlieka didžiausias.
Nors bendras rodiklių pokytis, palyginti su 2024 m., nėra didelis, skaičiai vis tiek šokiruoja: darbo metu žuvo 18 darbuotojų, dar 122 patyrė sunkius sužalojimus, o dalis nelaimių buvo tokios, kurias būtų galima sustabdyti laiku suveikus prevencijai.
Skaičiai, kurie priverčia sustoti: mirtinų nelaimių mažiau, bet realybė lieka skaudi
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2025 metais, neįskaičiuojant eismo įvykių, Lietuvoje įvyko:
- 18 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe
- 122 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe
Įvertinus eismo įvykius darbo metu, statistika dar niūresnė:
- žuvo 3 darbuotojai
- 11 darbuotojų buvo sunkiai sužaloti
Lyginant su 2024 m., matomas simbolinis pagerėjimas: mirtinų nelaimių sumažėjo 1 atveju, o sunkių – 3 atvejais. Tačiau VDI pabrėžia, kad tokie „pagerėjimai“ nereiškia, jog problema mažėja – ji tiesiog keičia formą ir pasikartoja panašiuose sektoriuose.
Kur Lietuvoje darbe pavojingiausia? Išryškėjo aiškūs lyderiai
2025 metų statistika rodo, kad didžiausias nelaimių skaičius susijęs su veiklomis, kuriose vyrauja:
- darbai aukštyje
- fizinis krūvis
- mechanizmai ir technika
- krovinių tvarkymas
- darbas lauke (miške, ūkyje)
VDI duomenimis, pavojingiausios sritys buvo šios:
- statybos ir remonto darbai – 3 mirtini atvejai ir 33 sunkūs sužalojimai
- sandėliavimas, pakrovimas, iškrovimas, transportavimas – 2 mirtini ir 24 sunkūs
- mechanizmų bei techninių priemonių aptarnavimas – 4 mirtini ir 5 sunkūs
- miško kirtimas – 2 mirtini
- medienos apdorojimas – 1 mirtinas ir 2 sunkūs
- elektros įrenginiai ir tinklai (aptarnavimas, remontas) – 1 mirtinas ir 2 sunkūs
Tai reiškia, kad kritinės rizikos zonos Lietuvoje yra tos pačios, kuriose nelaimės kartojasi metai iš metų – o didžiausia grėsmė kyla ten, kur darbo sauga dažnai tampa „popieriumi“, o ne realia praktika.
Kas pasikeitė per metus? Vienose srityse sumažėjo, kitose – smarkiai padaugėjo
Įdomu tai, kad 2025 m. kai kuriuose sektoriuose situacija pagerėjo, tačiau kitur – suprastėjo taip, kad tai kelia rimtą klausimą apie prevencijos spragas.
VDI fiksuoja, kad mirtinų nelaimių sumažėjo:
- apdirbamojoje gamyboje – nuo 5 iki 1 atvejo
- transporto ir saugojimo sektoriuje – nuo 3 iki 1 atvejo
- prekybos ir auto remonto veiklose – 2025 m. mirtinų atvejų neužfiksuota
Tačiau tuo pat metu mirtinų nelaimių padaugėjo:
- žemės ūkyje – nuo 1 iki 4 atvejų
- miškininkystėje – nuo 1 iki 3 atvejų
Statybose situacija išliko tokia pati: 5 mirtini atvejai kaip ir ankstesniais metais.
Kas dažniausiai nutinka? Tragiški scenarijai kartojasi
VDI analizė rodo, kad nelaimių darbe „mechanika“ Lietuvoje beveik nesikeičia – kartojasi tie patys scenarijai.
2025 m. daugiausia žūčių ir sunkių sužalojimų įvyko dėl:
- kritimo iš aukščio – 3 darbuotojai žuvo, 46 sunkiai susižalojo
- krintančių daiktų, virstančių medžių, žemių užvirtimo – 2 žuvo, 14 sunkiai sužaloti
- paslydimų, griuvimų, atsitrenkimų teritorijose – 34 sunkūs nelaimingi atsitikimai
- elektros srovės ir karščio poveikio – 2 mirtini atvejai
- mechanizmų poveikio – 1 žuvo, 7 sunkiai sužaloti
VDI atkreipia dėmesį, kad dalies įvykių aplinkybės tuo metu dar buvo tiriamos.
Pagrindinė priežastis – ne technika, o sistema: kontrolės trūkumas ir blogas organizavimas
Tai viena svarbiausių VDI žinučių: didelė dalis nelaimių įvyksta ne dėl „blogos sėkmės“, o dėl valdymo klaidų.
Dažniausiai nustatytos priežastys:
- nepakankama vidinė darbuotojų saugos kontrolė
- netinkamas profesinės rizikos vertinimas
- prastas darbų organizavimas
- netinkamos darbo priemonės
- darbuotojų saugos taisyklių nesilaikymas
Tai reiškia, kad nelaimės dažnai kyla ten, kur saugos reikalavimai yra formaliai „pasirašyti“, bet realiai nevykdomi.
Kaip išvengti nelaimių darbe? VDI pateikė aiškius akcentus
VDI pabrėžia, kad nelaimės dažniausiai įvyksta atliekant statybos, krovos, miškininkystės ir žemės ūkio darbus, tačiau didelė jų dalis yra išvengiama.
Prevencijos esmė – ne vien „instruktažas“, o realūs veiksmai:
- darbdavys turi užtikrinti saugias sąlygas ir tinkamas priemones
- darbuotojas turi laikytis reikalavimų ir netoleruoti rizikos
- rizikos vertinimas turi būti realus, o ne „dokumentas stalčiuje“
- vidinė kontrolė turi veikti kasdien, ne tik po nelaimės
Ypač pabrėžiami darbai aukštyje – viena pavojingiausių veiklų, kur klaidos dažniausiai baigiasi mirtimi arba sunkiomis traumomis.
Kur kreiptis dėl pažeidimų? Galima pranešti ir anonimiškai
VDI ragina informuoti apie galimus pažeidimus darbo vietoje, pavyzdžiui:
- netinkamos darbo sąlygos
- neapskaitytas darbas / nesudaromos darbo sutartys
- neišmokamas atlyginimas
- piktnaudžiavimas darbo ir poilsio laiku
Apie nesudaromas darbo sutartis galima pranešti anonimiškai telefonu +370 5 213 9772.
