Lašiniai – tai po oda esantys kiaulienos riebalai, turintys daug biologiškai aktyvių medžiagų. Juose gausu nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (oleino, linolo, arachidono), dar vadinamų „vitaminu F“, taip pat vitaminų A, D, E ir seleno. Šie komponentai stiprina imunitetą, gerina kraujagyslių būklę ir dalyvauja medžiagų apykaitoje.
Dietologė Jekaterina Vorobjova:
„Saikingas lašinių vartojimas ne tik skanus, bet ir naudingas – jie suteikia energijos ir padeda išlaikyti sveikatą šaltuoju metų laiku.“
Lašinių istorija: nuo vergų maisto iki delikateso
Lašiniai atsirado dar senovės Italijoje prieš maždaug 3 tūkst. metų. Toskanoje, Kolonatos miestelyje, kiaulienos riebalai buvo naudojami kaip kaloringas maistas vergams, dirbusiems marmuro kasyklose. Vėliau vietinis produktas Lardo di Colonnata, brandintas marmuriniuose induose, tapo tikra gastronomijos legenda.
Viduramžiais lašiniai buvo pagrindinis vargšų maistas – geriausi mėsos gabalai atitekdavo turtingiesiems. Lašiniai buvo sūdoma, rūkoma ir laikoma mėnesiais
Lašiniai netgi turėjo įtakos pasaulio istorijai – Kristupas Kolumbas juos pasiėmė į ekspedicijas dėl ilgo galiojimo ir didelės energinės vertės (770 kcal/100 g). Galbūt be lašinių Amerika būtų atrasta vėliau, o pomidorai ir barščiai nebūtų mūsų kultūros dalimi!
8 mitai apie lašinius
- Lašiniai storina
Faktas: Tunkama ne nuo lašinių, o nuo jų pertekliaus. Sėdimą gyvenimo būdą turintiems žmonėms pakanka 10–30 g per dieną, laikantis dietos – iki 10 g. Lašiniai su daržovėmis ar pilno grūdo duona – puikus pasirinkimas svoriui kontroliuoti. - Lašiniai sunkiai virškinami
Faktas: Kiaulienos lašiniai lengvai virškinami, nes tirpsta ties kūno temperatūra (~37 °C). Jie neapkrauna kepenų ir greičiau suvirškinami nei daugelis kitų riebalų. - Lašiniai – tai tiesiog riebalai
Faktas: Tai poodyniniai riebalai su unikaliu audiniu, kuriame yra arachidono rūgšties – svarbios širdžiai, hormonams ir imunitetui. Biologinis jų aktyvumas 5 kartus didesnis nei sviesto. - Lašiniai didina cholesterolį
Faktas: Lašiniuose mažiau cholesterolio nei svieste. Organizmas pats reguliuoja jo kiekį, o saikingas vartojimas kraujagyslėms nekenkia. - Naudingi tik augaliniai riebalai
Faktas: Sveikam žmogui reikia 60–80 g riebalų per dieną, iš jų trečdalis turi būti augaliniai. Lašiniai, kaip ir alyvuogių aliejus, turi palankų riebalų rūgščių santykį. - Kepti lašiniai – nuodai
Faktas: Kepant lašiniai praranda dalį naudingųjų savybių ir gali išskirti kancerogenus – kaip ir augaliniai aliejai. Geriausia juos šildyti ant silpnos ugnies arba valgyti sūdytus. - Lašiniai su duona – blogas derinys
Faktas: Lašiniai su ruginiais miltais ar pilno grūdo duona – puikus užkandis sveikam žmogui. Suteikia energijos ir apsaugo nuo persivalgymo. - Lašiniai tinka tik su alkoholiu
Faktas: Lašiniai apsaugo skrandį nuo alkoholio – riebalų sluoksnis lėtina įsisavinimą, o alkoholis pagreitina riebalų skaidymą.
Lašiniai medicinoje ir kasdienybėje
- Detoksikacija: Lašiniai jungiasi su radionuklidais ir toksinais, padėdami juos pašalinti.
- Išoriškai: Kompresai su lašiniais mažina sąnarių skausmus, gydo nudegimus, egzemą ir kulnų ataugas.
- Selenas: Lašiniai su česnaku padeda atstatyti seleno trūkumą – tai svarbu sportininkams, nėščiosioms ir žindančioms moterims.
📌 Faktas: 2–3 gabalėliai lašinių (10–15 g) nevalgius padeda greitai pasijusti sotiems ir išvengti nereikalingų užkandžių.
Kaip teisingai valgyti lašinius?
- Geriausia forma: sūdyti lašiniai (apie 2,5 cm po oda), su česnaku ar pipirais.
- Kepimui: tinka troškinti daržoves ar košes, bet neperkepkite.
- Rūkymas: rinkitės natūraliai dūmuose rūkytus, ne pramoninius su „skystu dūmu“.
- Deriniai: su raugintais kopūstais, agurkais ar ruginiais miltais – idealus užkandis.
- Norma: 10–30 g per dieną sveikam žmogui, iki 10 g laikantis dietos.
Lašiniai – tai ne tik skanus, bet ir vertingas produktas. Jie buvo vargšų išsigelbėjimas, padėjo atrasti naujus kontinentus ir išlikti kultūrai. Pamirškite mitus ir mėgaukitės lašiniais saikingai.
