Obuolys atrodo paprastas vaisius, tačiau diskusijos apie tai, kaip jį „teisingai“ valgyti, nesibaigia metų metus. Su žievele ar be jos? Ar tikrai didžioji dalis naudingųjų medžiagų slepiasi būtent po odele, o gal tai tik dar vienas mitybos pasaulio mitas, kuris skamba įtikinamai, bet realybėje turi daugiau niuansų nei kategoriškų atsakymų?
Mitybos specialistas Uwe Knop primena, kad garsioji patarlė „Vienas obuolys per dieną gydytoją apsaugo“ kilo dar XIX amžiuje. Ji buvo ne tiek apie mediciną, kiek apie sveiką gyvenimo būdą laikais, kai gydymas dažnai buvo brangus ir ne visuomet efektyvus. Šiandien tokie posakiai skamba romantiškai, tačiau mokslas juos vertina atsargiau. Obuoliai nėra stebuklingas skydas nuo ligų, bet jie neabejotinai gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis.
Kur iš tiesų daugiausia naudos?
Faktas, kad obuolio žievelėje ir ploname sluoksnyje po ja kaupiasi nemažai skaidulų bei polifenolių. Tai medžiagos, kurios siejamos su antioksidaciniu poveikiu ir įvairiais teigiamais procesais organizme. Tačiau Knop pabrėžia esminį aspektą, kuris dažnai pamirštamas: maistinė vertė turi prasmę tik tada, kai produktas iš tikrųjų suvalgomas.
Jei žmogus nemėgsta žievelės skonio ar tekstūros, versti save ją kramtyti gali būti trumpalaikis kompromisas, kuris ilgainiui baigsis tuo, kad obuoliai apskritai dings iš raciono. Tokiu atveju nuluptas obuolys tampa geresniu pasirinkimu nei jokio obuolio.
Psichologija svarbiau nei teorija
Mityboje dažnai susiduria du pasauliai – idealūs patarimai ir realūs įpročiai. Teoriškai „sveikiausia“ versija gali būti obuolys su žievele, praktiškai – vaisius, kurį žmogus valgo su malonumu. Knop akcentuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtent tvarūs įpročiai, o ne pavieniai „tobuli“ sprendimai daro didžiausią įtaką sveikatai.
O kaip dėl pesticidų?
Dar vienas argumentas prieš žievelę – baimė dėl cheminių likučių. Specialistai paprastai rekomenduoja obuolius kruopščiai nuplauti, o jei kyla abejonių – nulupti. Tai nėra „maistinių medžiagų sunaikinimas“, o racionalus pasirinkimas pagal situaciją ir asmeninį komfortą.
Senosios veislės – ne nostalgija, o skonis
Knop taip pat primena apie senąsias obuolių veisles, tokias kaip „Boskoop“, „Cox Orange“ ar „Gravensteiner“. Jos dažnai pasižymi intensyvesniu skoniu ir kitokiu rūgštumo bei saldumo balansu. Kai kuriems žmonėms jos atrodo aromatingesnės, kitiems – tiesiog „tikresnio“ skonio. Čia galioja ta pati taisyklė: geriausias obuolys nėra tas, kuris teoriškai sveikiausias, o tas, kuris skaniausias būtent jums.
Galutinė išvada paprasta, nors ne visiems patogi: obuolio žievelė gali būti vertinga, bet ji nėra privaloma. Sveikiausias pasirinkimas – ne tas, kuris atrodo teisingiausias socialiniuose tinkluose, o tas, kuris realiai tampa jūsų kasdienybės dalimi.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/gesundheit-fitness/ist-die-schale-beim-apfel-wirklich-gesuender-das-sagt-ein-ernaehrungswissenschaftler_452c6c98-56ea-4673-aea8-e6699a00cb2a.html
