Pakartotinė techninė automobilio apžiūra. Dėl ko dažniausiai vėl reikia ją atlikti?

Techninė apžiūra daugeliui vairuotojų sukelia tą patį jausmą kaip vizitas pas gydytoją: atrodo, kad viskas lyg ir gerai, automobilis važiuoja, stabdo, šviečia, bet vis tiek viduje kirba klausimas – o jeigu ras ką nors rimto? Blogiausia, kai po keliolikos minučių patikros gauni ne naują galiojimo lipduką, o sąrašą trūkumų ir nurodymą atvykti dar kartą. Dažniausiai tai nutinka ne dėl vieno didelio gedimo, o dėl kelių labai žemiškų dalykų, kuriuos dalis vairuotojų būtų galėję pastebėti dar prieš važiuodami į apžiūros stotį.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ nurodo, kad pirmu bandymu techninės apžiūros barjerą įveikti pavyksta tik maždaug pusei automobilių savininkų. Dažniausiai aptinkamų trūkumų trejetukas labai aiškus: nesureguliuoti artimųjų šviesų žibintai, netvarkinga pakabos sistema ir netvarkinga stabdžių sistema.

Pirmas priešas – žibintai, kurių vairuotojas dažnai net nepastebi

Daug kam atrodo, kad jeigu lemputės dega, vadinasi, viskas gerai. Deja, techninėje apžiūroje svarbu ne tik tai, ar žibintas šviečia, bet ir kaip jis šviečia. Artimosios šviesos gali būti per aukštai, per žemai, šviesti į šoną arba akinti kitus vairuotojus. Kartais problema atsiranda po lemputės pakeitimo, po smulkios avarijos, po žibinto remonto ar tiesiog dėl amžiaus.

Būtent apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai, „Transeksta“ duomenimis, yra dažniausia trūkumų grupė. 7–17 metų automobilių grupėje 30–35 proc. visų trūkumų susiję būtent su apšvietimu ir šviesos signalizacija. Prie problemų priskiriami blogai sureguliuoti artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai, netinkami šviesos šaltiniai, neveikiantys gabaritai, posūkiai ar valstybinio numerio apšvietimas.

Prieš važiuojant į apžiūrą verta paprašyti kito žmogaus pastovėti šalia automobilio ir patikrinti visas šviesas: artimąsias, tolimąsias, posūkius, avarinį signalą, stabdžių žibintus, atbulinės eigos šviesą, rūko žibintus ir numerio apšvietimą. Tai užtrunka kelias minutes, bet gali išgelbėti nuo pakartotinio vizito.

Pakaba išduoda automobilį net tada, kai vairuotojas jau priprato prie garsų

Antra dažna priežastis – pakaba ir ratai. Vairuotojas prie savo automobilio garsų pripranta labai greitai. Iš pradžių kažkas tyliai subarška per duobę, paskui garsas tampa įprastas, o dar po kelių mėnesių žmogus jau sako: „Čia pas mane visada taip.“ Techninės apžiūros stende tokie dalykai dažnai labai greitai tampa aiškūs.

Dažniausiai fiksuojamos priekinės pakabos problemos: per didelis laisvumas, išklibę šarnyrai, susidėvėję lankstai, netvarkingi amortizatoriai. „Transeksta“ nurodo, kad 11–15 metų senumo automobiliuose tokių trūkumų randama daugiausia – apie 20 proc. Prie tos pačios grupės priskiriamos ir padangos: per mažas protektoriaus gylis, netinkamos padangos, ratlankiai ar ratai, kurie neatitinka reikalavimų.

Jeigu važiuojant per nelygumus girdisi bildesys, automobilis plaukioja, netolygiai dyla padangos arba vairas nebėra toks tikslus kaip anksčiau, prieš techninę apžiūrą geriau užsukti į servisą. Pakabos trūkumai retai „dingsta savaime“. Dažniausiai jie tik brangsta.

Stabdžiai: kai „dar stabdo“ techninei apžiūrai nepakanka

Trečia didelė grupė – stabdžių sistema. Čia vairuotojai taip pat dažnai apsigauna, nes kasdien važiuodami jaučia tik bendrą įspūdį: automobilis sustoja, vadinasi, stabdžiai geri. Tačiau apžiūroje matuojamas stabdymo efektyvumas, ratų stabdymo jėgų skirtumas, stovėjimo stabdis, stabdžių vamzdeliai, žarnelės, diskai ir trinkelės.

Dažnos priežastys, dėl kurių tenka grįžti antrą kartą, yra netolygiai stabdantys galinės ašies ratai, per silpnas stovėjimo stabdis, susidėvėję diskai, per plonos trinkelės ar sutrūkinėjusios stabdžių žarnelės. Senstant automobiliui tokių trūkumų daugėja, todėl stabdžių sistemai prieš apžiūrą verta skirti daugiau dėmesio.

Ypač dažnai vairuotojai pamiršta rankinį stabdį. Jeigu automobilis su automatine pavarų dėže, stovėjimo stabdis kartais naudojamas retai, todėl užstringa, veikia nevienodai arba per silpnai. O techninėje apžiūroje jis vis tiek tikrinamas.

Smulkmenos, kurios atrodo juokingos tik iki patikros

Yra ir visa grupė trūkumų, kurie atrodo smulkūs, bet dėl jų automobilis taip pat gali būti nepripažintas techniškai tvarkingu. Tai netinkama arba pasibaigusio galiojimo vaistinėlė, neveikiantys stiklo valytuvai ar plovikliai, blogai veikiantis priekinio stiklo apipūtimas, skysčių prasisunkimas iš variklio ar transmisijos, išmetimo sistemos nesandarumas, per didelis dūmingumas ar kenksmingų medžiagų kiekis išmetamosiose dujose.

Labai paprastas patikrinimas prieš techninę apžiūrą turėtų atrodyti taip: apeiti automobilį, patikrinti visas lempas, padangas, valytuvus, skysčių nuotėkius po automobiliu, vaistinėlę, gesintuvą, avarinį ženklą ir dokumentus. Jeigu ant prietaisų skydelio dega įspėjamosios lemputės, nereikėtų tikėtis, kad kontrolierius jų „nepastebės“.

Jeigu techninė apžiūra nepraeita, pakartotinei apžiūrai automobilis turi būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pirminės apžiūros dienos; ši data nurodoma techninės apžiūros rezultatų kortelėje. Jei terminas praleidžiamas, automobilis vėl teikiamas apžiūrai bendra tvarka.

Geriausia techninei apžiūrai ruoštis ne paskutinę dieną. Jeigu atvažiuosite likus kelioms dienoms iki galiojimo pabaigos ir ras rimtesnių trūkumų, remontui laiko beveik neliks. O jei atvyksite kiek anksčiau, turėsite daugiau ramybės. Techninė apžiūra nėra spąstai vairuotojui – tai patikrinimas, ar automobilis saugus kelyje. Tik bėda ta, kad automobilis dažnai pats iš anksto pasako, kur problema, bet mes per ilgai apsimetame, kad negirdime.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!