Butas išvalytas, šiukšlės išneštos, o kvapas vis tiek lieka: 6 vietos namuose, kur slepiasi nematomi „kaltininkai“

Būna labai erzinanti situacija: namai sutvarkyti, grindys išplautos, šiukšlių kibiras tuščias, langai praverti, o ore vis tiek tvyro keistas kvapas. Ne toks stiprus, kad iš karto suprastum, iš kur jis sklinda, bet pakankamas, kad įėjus į butą pajustum – kažkas ne taip. Kartais jis primena drėgmę, kartais užsistovėjusį vandenį, kartais senus audinius, o kartais tiesiog tą nemalonų „butas nekvėpuoja“ jausmą.

Daugelis pirmiausia ieško akivaizdžių priežasčių. Patikrina šiukšliadėžę, šaldytuvą, kriauklę, gyvūnų kraiką, nešvarius indus. Jei nieko neranda, griebiasi oro gaiviklio. Bet tai dažnai tik užmaskuoja problemą kelioms valandoms. Kvapas grįžta, nes jo šaltinis lieka nepaliestas.

Nemaloniausia tai, kad blogas kvapas namuose dažnai slepiasi ne ten, kur jo tikimės. Ne šiukšlių maiše ir ne neplautame puode, o skalbyklėje, sifone, sofoje, ventiliacijoje, už viryklės ar net kaimynų pusėje. Ir kol šių vietų nepatikrinsite, galite valyti kiek norite – oras vis tiek nebus gaivus.

Skalbimo mašina gali kvepėti prasčiau nei nešvarūs drabužiai

Skalbimo mašina daugeliui atrodo kaip švaros simbolis. Juk ji plauna drabužius, skalauja, sukasi, naudoja skalbiklį ir karštą vandenį. Tačiau būtent joje labai dažnai atsiranda kvapas, kuris vėliau pasklinda po vonią ar net visą butą.

Problema prasideda labai paprastai. Ištraukiate skalbinius, uždarote dureles, užstumiate skalbimo priemonių stalčiuką ir nueinate. Viduje lieka drėgmė, šiluma, skalbiklio likučiai, pūkai, nešvarumai ir smulkios šiukšlės. Tai puiki aplinka pelėsiui ir bakterijoms. Labiausiai kenčia guminė tarpinė aplink dureles, skalbiklio stalčiukas ir apačioje esantis filtras.

Po kurio laiko skalbyklė ima skleisti rūgštoką, drėgną, užsistovėjusį kvapą. Kartais net švarūs drabužiai po skalbimo nebekvepia gaiviai, o atrodo tarsi ištraukti iš prastai vėdinamos patalpos.

Kad taip nenutiktų, po kiekvieno skalbimo verta palikti dureles praviras, o skalbiklio stalčiuką šiek tiek ištrauktą. Tegul mašina išdžiūsta. Kartą per mėnesį naudinga paleisti tuščią ciklą aukštoje temperatūroje su skalbyklėms skirtu valikliu arba citrinos rūgštimi. O filtrą apačioje verta išvalyti bent kas kelis mėnesius – ten dažnai slepiasi tai, ko nenorėtumėte matyti.

Kriauklė gali dvokti net tada, kai ji švari

Jeigu virtuvėje ar vonioje jaučiate kanalizacijos kvapą, nors kriauklė atrodo švari, kaltas gali būti sifonas. Tai tas išlenktas vamzdis po kriaukle, kuriame paprastai būna šiek tiek vandens. Tas vanduo veikia kaip kamštis – jis neleidžia kanalizacijos kvapams pakilti į butą.

Tačiau jei kriauklė ilgai nenaudojama, vanduo sifone gali išgaruoti. Tai dažnai nutinka sodybose, retai naudojamuose vonios kambariuose, svečių tualetuose arba butuose, kai šeima išvyksta ilgesniam laikui. Kai vandens kamštis dingsta, kanalizacijos kvapas laisvai keliauja į patalpas.

Kartais žmonės grįžta po atostogų ir nesupranta, kodėl butas „trenkia“ kanalizacija, nors niekas nebuvo naudojama. Būtent todėl.

Sprendimas paprastas: net jei kriauklės nenaudojate, kartą per savaitę paleiskite vandenį. Jei išvykstate ilgesniam laikui, į kanalizaciją galima įpilti šaukštą augalinio aliejaus. Jis sudaro plėvelę ant vandens ir sulėtina garavimą. Grįžus namo kriauklę tereikės gerai praplauti karštu vandeniu.

Močiutė visada sakydavo nepilti karšto vandens ant kriauklės riebalų – supratau kodėl tik tada, kai užsikimšo vamzdžiai

Sofa ir foteliai sugeria daugiau, nei atrodo

Minkšti baldai namuose yra viena jaukiausių vietų, bet kartu ir vienas klastingiausių kvapų kaupiklių. Sofa sugeria viską: maisto kvapus, kvepalus, prakaitą, gyvūnų kvapą, dulkes, tabako dūmus, riebalus nuo odos, kartais net drėgmę. Iš pradžių to nejaučiame, nes kvapai kaupiasi lėtai. Bet po kelerių metų kambaryje gali atsirasti sunkus, senstelėjęs kvapas, kurio paprastas grindų plovimas nepašalina.

Ypač tai jaučiasi svetainėse, kur dažnai valgoma prie televizoriaus, laikomi pledai, miega augintiniai arba retai vėdinama. Sofa atrodo švari, bet audinys viduje jau būna prisigėręs visko, kas vyko namuose.

Geriausias sprendimas – profesionalus baldų valymas, bet ne kiekvienas nori ar gali tai daryti dažnai. Paprastesnis būdas – reguliariai siurbti minkštus baldus ne tik iš viršaus, bet ir tarp pagalvių, kampuose, siūlėse. Kartais galima pabarstyti audinį soda, palikti kelioms valandoms ir kruopščiai išsiurbti. Soda padeda sugerti dalį kvapų.

Jei namuose yra vaikų ar gyvūnų, nuimami skalbiami užvalkalai gali būti tikras išsigelbėjimas. Jie neleidžia kvapams taip giliai įsigerti į baldą ir padeda palaikyti gaivą be didelių pastangų.

Ventiliacija kartais ne ištraukia kvapus, o juos grąžina

Virtuvėje ir vonioje kvapas gali laikytis ne todėl, kad prastai valote, o todėl, kad prastai veikia ventiliacija. Jei garai, drėgmė, maisto kvapai ir vonios kvapai neturi kur išeiti, jie tiesiog lieka bute. Dar blogiau – kai per bendrus ventiliacijos kanalus į jūsų namus pradeda sklisti kaimynų kvapai.

Pirmas ženklas – po maisto gaminimo kvapas ilgai neišsisklaido. Antras – vonioje nuolat laikosi drėgmė, rasoja paviršiai, atsiranda pelėsio kvapas. Trečias – kartais jaučiate ne savo namų kvapus: keptą maistą, cigaretes, stiprius prieskonius ar kitą svetimą kvapą.

Patikrinti trauką galima paprastai. Pridėkite ploną popieriaus lapelį prie ventiliacijos grotelių. Jei jis prisitraukia, trauka yra. Jei nejuda arba krenta, sistema gali būti užsikimšusi arba neveikti tinkamai.

Pirmiausia nuimkite groteles ir jas nuplaukite. Virtuvėje jos dažnai būna pasidengusios riebalais ir dulkėmis, todėl oras sunkiau juda. Jei po valymo niekas nesikeičia, problema gali būti gilesnė – ventiliacijos kanale. Daugiabučiuose tokiu atveju verta kreiptis į namo administratorių ar bendriją, nes savarankiškai bendrų kanalų valyti negalima.

Dulkės už viryklės gali kvepėti kaip senas sandėliukas

Dulkės ne tik matosi ant lentynų. Jos kaupia kvapus. Ypač ten, kur jų niekas ilgai nevalo: už viryklės, po vonia, už skalbimo mašinos, prie radiatorių, už spintelių, po sofa. Virtuvėje situacija dar blogesnė, nes ten prie dulkių prisideda trupiniai, riebalai, maisto likučiai ir garai.

Viena pavojingiausių vietų – tarpas tarp viryklės ir sienos arba spintelės. Ten krenta trupiniai, laša riebalai, byra prieskoniai, kaupiasi dulkės. Iš viršaus viskas atrodo tvarkinga, bet apačioje po truputį formuojasi kvapo šaltinis. Jei namuose dar yra šilta, kvapas gali tapti ypač nemalonus.

Aišku, niekas nenori kas savaitę tampyti viryklės ar skalbimo mašinos. Bet bent kartą per kelis mėnesius šias zonas verta išvalyti. Po valymo galima plonai pabarstyti sodos sunkiai pasiekiamoje vietoje. Ji padės sugerti dalį kvapų, jei ten vėl pateks smulkių maisto likučių.

Svarbiausia suprasti: kvapas bute gali kilti ne iš to, kas matoma, o iš to, kas metų metus slepiasi už buitinės technikos.

Namuose kaupiasi dulkės

Kartais kaltas ne jūsų butas, o kaimynai

Yra ir pats nemaloniausias variantas – kai kvapas sklinda ne iš jūsų namų. Daugiabučiuose taip nutinka dažniau, nei norėtųsi. Per ventiliacijos kanalus, plyšius aplink vamzdžius, stovus, elektros lizdus ar sienų sujungimus į butą gali patekti kaimynų maisto, cigarečių, drėgmės ar net kanalizacijos kvapai.

Senuose daugiabučiuose tai ypač dažna problema. Kartais žmogus valo viską, perka kvapiklius, tikrina kanalizaciją, plauna grindis, bet kvapas vis tiek atsiranda tam tikru paros metu. Pavyzdžiui, kai kaimynai gamina vakarienę, rūko vonioje arba įjungia gartraukį.

Tokiu atveju reikia ieškoti ne kvapo, o kelio, kuriuo jis patenka. Patikrinkite plyšius aplink vamzdžius virtuvėje ir vonioje. Juos galima užsandarinti tinkamu sandarikliu. Jei kvapas sklinda per ventiliaciją, gali padėti atbulinis vožtuvas – jis leidžia orui išeiti iš buto, bet neleidžia jam grįžti atgal iš bendro kanalo.

Jei problema nuolatinė, verta kalbėtis su namo administratoriumi. Kartais priežastis būna netvarkinga ventiliacijos sistema, neleistinai prijungtas galingas gartraukis ar pažeisti kanalai.

Oro gaiviklis problemos neišspręs

Nemalonus kvapas namuose dažnai atrodo kaip smulkmena, bet iš tikrųjų jis labai veikia savijautą. Butas gali būti gražiai įrengtas, tvarkingas ir švarus, tačiau jei jame tvyro sunkus kvapas, žmogus pats pradeda jaustis nejaukiai. O svečiai tai pajunta dar greičiau, nes jų nosis nepripratusi.

Todėl neverta vien maskuoti kvapų purškikliais, žvakėmis ar difuzoriais. Jei po kelių valandų kvapas grįžta, vadinasi, šaltinis liko. Reikia ieškoti konkrečiai: skalbyklė, sifonas, sofa, ventiliacija, sunkiai pasiekiamos dulkės, kaimynų kvapai.

Gera žinia ta, kad daugumą šių problemų galima išspręsti be didelio remonto. Kartais užtenka palikti praviras skalbyklės dureles, išvalyti filtrą, praplauti sifoną, išsiurbti sofą, nuplauti ventiliacijos groteles ar užsandarinti plyšį prie vamzdžių.

Namai nekvepia gaiviai vien todėl, kad jie gražiai atrodo. Gaiva atsiranda tada, kai nematomi kampai taip pat gauna dėmesio.

Ir jei bute viskas išvalyta, o kvapas vis tiek laikosi, greičiausiai jis slepiasi ten, kur kasdien net nepažiūrite. Būtent nuo ten ir verta pradėti.