Daug kas skalbimo miltelius pila „iš akies“: būtent dėl to drabužiai smirda, o skalbyklė pradeda gesti

Atrodo, kas čia sudėtingo: įmeti drabužius, įberi miltelių, paspaudi mygtuką ir lauki švarių skalbinių. Tačiau būtent šioje vietoje daugelis žmonių padaro klaidą, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nekalta – skalbimo miltelių pila daugiau, nei reikia.

Logika paprasta: jei drabužiai labai nešvarūs, vadinasi, reikia daugiau miltelių. Jei rankšluosčiai prastai kvepia – dar daugiau. Jei skalbiama patalynė – taip pat „nepagailėti“. Tačiau skalbyklė nėra kibiras, kuriame kuo daugiau putų, tuo švariau. Per didelis kiekis miltelių gali duoti visiškai priešingą rezultatą: ant drabužių lieka baltos dėmės, audiniai tampa šiurkštūs, o iš skalbyklės pradeda sklisti nemalonus kvapas.

Ir tada žmogus kaltina viską: blogus miltelius, seną skalbyklę, kietą vandenį, prastą programą. Nors problema dažnai slepiasi labai paprastame dalyke – skalbiklio buvo per daug.

Kodėl daugiau miltelių nereiškia švaresnių drabužių

Skalbimo milteliai turi ištirpti, susimaišyti su vandeniu, pašalinti nešvarumus ir būti gerai išskalauti. Kai jų įberiama per daug, skalbyklė paprasčiausiai nespėja visko išplauti iš audinio. Ypač jei pasirenkama trumpa programa, žema temperatūra arba būgnas prikrautas iki viršaus.

Tada ant tamsių drabužių gali likti balkšvų ruožų, o rankšluosčiai po kurio laiko tampa ne purūs, o kieti ir lyg „apsinešę“. Tai nėra švaros ženklas. Tai ženklas, kad audinyje liko skalbiklio likučių.

Dar blogiau, kai miltelių perteklius kaupiasi pačioje skalbyklėje. Jis lieka stalčiuke, gumose, žarnose, būgno pakraščiuose. Ten susimaišo su drėgme, pūkeliais, minkštiklio likučiais ir tampa puikia terpe nemaloniam kvapui. Žmogus atidaro dureles, o vietoje švaros kvapo pajunta rūgštų, užsistovėjusį kvapą.

Tuomet dažnai padaroma antra klaida – į kitą skalbimą įpilama dar daugiau miltelių arba minkštiklio, kad „permustų“ kvapą. Bet taip problema tik didėja.

Kiek miltelių iš tikrųjų reikia?

Universalaus vieno skaičiaus nėra, nes viskas priklauso nuo skalbinių kiekio, jų nešvarumo, vandens kietumo ir pačių miltelių. Vis dėlto namuose galima vadovautis paprasta taisykle: vidutiniškai nešvariems skalbiniams dažniausiai pakanka apie vieno valgomojo šaukšto miltelių vienam kilogramui sausų drabužių.

Tai reiškia, kad 5 kg skalbinių nereikėtų automatiškai pilti pusės stalčiuko. Dažnai pakanka maždaug 4–5 valgomųjų šaukštų paprastų miltelių, o jei skalbiklis koncentruotas – dar mažiau. Koncentruotiems milteliams kartais užtenka 1–2 šaukštų visam skalbimui, todėl visada verta pažiūrėti į pakuotę, o ne berti pagal įprotį.

Jeigu drabužiai tik lengvai dėvėti – marškinėliai, palaidinės, kasdieniai rūbai be dėmių – miltelių galima berti mažiau. Jeigu skalbiate labai nešvarius darbo drabužius, vaikų rūbus po lauko ar virtuvinius rankšluosčius, kiekį galima šiek tiek padidinti.

Svarbiausia neperžengti ribos. Jei po skalbimo drabužiai slidūs, per stipriai kvepia skalbikliu, ant jų lieka dėmių arba stalčiuke matote neištirpusių miltelių, tai aiškus ženklas – jų buvo per daug.

Kietas vanduo keičia taisykles

Lietuvoje daug kur vanduo gana kietas, todėl skalbimas gali būti sudėtingesnis. Kietame vandenyje skalbiklis veikia silpniau, todėl kartais jo iš tiesų reikia šiek tiek daugiau. Tačiau tai nereiškia, kad reikia berti dvigubai daugiau kiekvieną kartą.

Protingesnis sprendimas – naudoti vandens minkštiklį arba skalbimo sodą, jei tai tinka jūsų skalbyklei ir audiniams. Taip milteliai veikia geriau, o jų nereikia pilti tiek daug. Kai kurie žmonės prie įprasto kiekio miltelių prideda šaukštą sodos, ypač skalbdami rankšluosčius ar patalynę. Tai gali padėti sumažinti vandens kietumo poveikį ir geriau išplauti kvapus.

Tačiau su papildomomis priemonėmis irgi nereikia persistengti. Skalbimo mašina nėra chemijos laboratorija. Vienu metu pilti miltelius, minkštiklį, sodą, kvapiklius, dėmių valiklį ir dar actą – bloga idėja. Kuo daugiau priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas liks audinyje arba pačioje skalbyklėje.

Patalynė, rankšluosčiai ir delikatūs audiniai – ne tas pats skalbimas

Patalynei ir rankšluosčiams dažnai reikia rimtesnės programos. Jei audiniai leidžia, juos geriau skalbti 60 laipsnių temperatūroje. Tokia temperatūra padeda geriau pašalinti kūno riebalų, prakaito, dulkių ir kvapų likučius. Miltelių kiekis čia gali būti artimas standartiniam, bet svarbiau pasirinkti ne trumpą, o pakankamai ilgą programą su geru skalavimu.

Sportiniams drabužiams reikia atsargumo. Jie dažnai turi sintetinių audinių, kurie greitai prisigeria kvapų, bet nemėgsta per didelio skalbiklio kiekio. Jei miltelių ar skysto skalbiklio per daug, sportiniai drabužiai gali pradėti dar greičiau skleisti nemalonų kvapą, nes audinyje lieka likučių.

Delikatiems audiniams – vilnai, šilkui, plonoms palaidinėms – miltelių reikia labai mažai, o dar geriau naudoti specialią priemonę. Čia daugiau skalbiklio tikrai nereiškia geriau. Perteklius gali sugadinti audinio struktūrą ir palikti dėmes.

Skalbimo priemonės

Kaip suprasti, kad miltelių pilate per daug

Pirmas ženklas – putos. Jei skalbyklės durelėse matote daug putų, ypač skalavimo metu, skalbiklio tikriausiai per daug. Antras ženklas – drabužiai po skalbimo atrodo ne gaivūs, o tarsi apsunkę. Trečias – skalbyklės stalčiuke lieka miltelių gumulėlių.

Dar vienas ženklas – nemalonus kvapas iš būgno. Paradoksalu, bet jis dažnai atsiranda ne dėl per mažo, o dėl per didelio skalbiklio kiekio. Likučiai kaupiasi, užsistovi, pradeda skleisti kvapą, o tada jis persiduoda skalbiniams.

Jeigu taip jau nutiko, verta išimti ir išplauti skalbiklio stalčiuką, nuvalyti gumą aplink dureles, patikrinti filtrą ir paleisti tuščią karštą programą su skalbyklės valikliu. Po skalbimo dureles ir stalčiuką geriau palikti pravirus, kad vidus išdžiūtų.

Geriausia taisyklė – pradėti nuo mažiau

Daugeliui šeimų pakaktų vieno paprasto įpročio: kitą kartą įberti trečdaliu mažiau miltelių nei įprastai ir pažiūrėti, ar rezultatas tikrai pablogėjo. Dažnai paaiškėja, kad drabužiai išsiskalbia taip pat gerai, tik nebelieka stipraus chemijos kvapo, baltų dėmių ir skalbyklės stalčiuke susikaupusių likučių.

Skalbimo priemonės kainuoja vis brangiau, todėl per didelis jų naudojimas kerta ir per piniginę. Atrodo, kad vienas papildomas šaukštas nieko nereiškia, bet per metus tokių šaukštų susidaro pilna pakuotė.

Švariems drabužiams nereikia kalno putų. Jiems reikia tinkamo kiekio skalbiklio, neužgrūsto būgno, tinkamos programos ir gero išskalavimo.

Nes kartais skalbiniai blogai kvepia ne todėl, kad miltelių buvo per mažai. O todėl, kad jų buvo tiek daug, jog skalbyklė tiesiog nebesugebėjo visko išplauti.