Jei po skalbimo drabužiai vis tiek atrodo nešvarūs, pilkšvi, sukibę ar su skalbiklio likučiais, kaltas nebūtinai prastas ploviklis. Labai dažnai problema prasideda dar prieš paspaudžiant mygtuką – į skalbimo mašiną prikraunama per daug skalbinių. Kai būgne nelieka vietos judėjimui, vanduo ir skalbiklis paprasčiausiai nepasiekia visų audinių.
Skalbimo mašina neplauna vien vandeniu – jai reikia judėjimo
Daugelis skalbimo mašiną vertina kaip indą, į kurį reikia sutalpinti kuo daugiau drabužių. Jei durelės užsidarė, atrodo, kad viskas gerai. Tačiau skalbimas vyksta ne tik dėl vandens, temperatūros ir skalbiklio. Ne mažiau svarbus yra drabužių judėjimas būgne.
Kai būgnas sukasi, drabužiai turi kilti, kristi, vartytis ir laisvai judėti. Būtent tada vanduo su skalbikliu pasiekia audinio paviršių, išplauna nešvarumus, prakaitą, dulkes ir skalbimo priemonės likučius. Jei drabužiai suspausti į vieną tankią masę, šis procesas neveikia taip, kaip turėtų.
Perkrautoje skalbimo mašinoje drabužiai ne skalbiami, o labiau mirkomi ir trinasi vienas į kitą. Dėl to dalis audinių gali likti beveik sausi, kai kurios vietos neišsiskalauja, o skalbiklis pasiskirsto netolygiai. Rezultatas – ne švaresni drabužiai, o nemalonus kvapas, dėmės, pilkumas ar baltos skalbimo priemonės žymės.
Perkrovimas kenkia ir pačiai skalbimo mašinai. Kai būgnas nuolat dirba su per dideliu svoriu, didėja apkrova varikliui, guoliams ir pakabai. Ilgainiui tai gali paspartinti nusidėvėjimą, o skalbimo mašina pradeda garsiau veikti, vibruoti ar rodyti disbalanso klaidas.
Kaip suprasti, kiek skalbinių galima dėti?
Paprasta taisyklė – į būgną nereikia grūsti drabužių. Jie turi gulėti laisvai. Jei norint sutalpinti dar kelis daiktus tenka juos spausti rankomis, mašina jau perkrauta.
Pagal būgno užpildymą galima orientuotis taip:
- mažas skalbinių kiekis – apie ketvirtadalis būgno;
- vidutinis kiekis – apie pusė būgno;
- didelis kiekis – apie trys ketvirtadaliai būgno;
- labai didelis kiekis – būgnas beveik pilnas, bet drabužiai nesuspausti.
Svarbiausias patikrinimas labai paprastas: virš skalbinių dar turėtų patogiai tilpti ranka. Jei rankos įkišti beveik neįmanoma, drabužiams neliks vietos judėti.
Tai galioja tiek iš priekio, tiek iš viršaus pakraunamoms skalbimo mašinoms. Skirtumas tik tas, kad kai kuriuose modeliuose būgno forma kitokia, tačiau principas tas pats – skalbiniai turi turėti erdvės.
Nereikėtų aklai vadovautis vien skalbimo mašinos nurodytu kilogramų skaičiumi. Pavyzdžiui, 7 kg talpa nereiškia, kad bet kokių 7 kg skalbinių galima sudėti vienodai. Medvilniniai marškinėliai, džinsai, rankšluosčiai ir antklodė sušlapę elgiasi skirtingai.
Kodėl rankšluosčiams ir patalynei reikia daugiau vietos?
Ne visi skalbiniai būgne užima vienodą „naudingą“ vietą. Lengvus kasdienius drabužius – marškinėlius, apatinius, plonesnius megztinius, džinsus – paprastai galima skalbti įprastu režimu, neperkraunant būgno.
Tačiau dideliems ir sugeriantiems daiktams reikia daugiau erdvės. Antklodės, užtiesalai, čiužinių užvalkalai, pledai, dideli rankšluosčiai ar vilnoniai gaminiai sušlapę tampa sunkūs ir išsiplečia. Jie sugeria daug vandens, todėl ciklo metu būgnui reikia daugiau vietos, kad tokie daiktai galėtų judėti.
Jei į skalbimo mašiną įgrūsite didelį užtiesalą ir dar pridėsite rankšluosčių, vanduo gali nepatekti į vidines audinio klostes. Tada vienos vietos bus peršlapusios, kitos – beveik neišskalbtos. Be to, toks skalbinys gali susimesti į vieną sunkų gumulą, o mašina pradės vibruoti arba sustabdys gręžimą.
Tokiems daiktams geriausia palikti būgną pripildytą tik maždaug per pusę arba iki dviejų trečdalių. Taip skalbiniai turės vietos išsiskleisti, skalbiklis pasiskirstys tolygiau, o skalavimas bus geresnis.
Didelis daiktas skalbimo mašinoje neturi būti suspaustas kaip lagamine. Jis turi turėti vietos judėti, sugerti vandenį ir vėl jį atiduoti.
Kokie ženklai rodo, kad skalbimo mašina buvo perkrauta?
Perkrautą skalbimo mašiną dažnai galima atpažinti iškart po ciklo. Drabužiai gali atrodyti ne švarūs, o sukritę, susiglamžę, sunkūs ir prastai išskalauti. Ant tamsių audinių matyti baltos skalbiklio žymės, ant šviesių – pilkumas ar dėmės, kurios turėjo išsiplauti.
Kartais po skalbimo ant drabužių lieka sausokų vietų arba audinys atrodo tarsi vanduo jo nebuvo normaliai pasiekęs. Tai labai aiškus ženklas, kad būgne nebuvo pakankamai erdvės.
Dar vienas požymis – stiprus glamžymasis. Kai drabužiai suspausti, jie negali laisvai vartytis, todėl susisuka, susiraukšlėja ir po skalbimo atrodo prasčiau nei prieš jį.
Jei skalbimo mašina ciklo metu stipriai vibruoja, bilda, sustoja arba rodo disbalanso pranešimą, priežastis taip pat gali būti per didelis ar netolygiai paskirstytas skalbinių kiekis. Tai ypač dažna skalbiant patalynę, užtiesalus ar kelis sunkius rankšluosčius kartu.
Mažiau skalbinių dažnai reiškia švaresnį rezultatą
Atrodo taupu prikrauti pilną mašiną, kad nereikėtų skalbti du kartus. Tačiau jei drabužiai neišsiskalbia normaliai, tenka juos skalbti iš naujo. Tada sunaudojama daugiau vandens, elektros, skalbiklio ir laiko.
Todėl geriau skalbti šiek tiek mažesnėmis partijomis, ypač jei audiniai sunkūs arba labai nešvarūs. Drabužiai išsiskalbs geriau, lengviau išsiskalaus, mažiau glamžysis, o skalbimo mašina dirbs be nereikalingos apkrovos.
Svarbu ir skalbiklio kiekis. Jei mašina perkrauta, kai kurie žmonės pila daugiau priemonės, manydami, kad taip drabužiai išsiskalbs geriau. Iš tikrųjų gali nutikti priešingai: perteklinis skalbiklis blogiau išsiskalaus ir liks audinyje. Tada drabužiai gali tapti šiurkštūs, lipnūs, skleisti nemalonų kvapą ar dirginti odą.
Švariam skalbimui reikia ne daugiau skalbiklio, o daugiau vietos būgne. Tai paprasčiausia taisyklė, kurią verta prisiminti kiekvieną kartą kraunant skalbimo mašiną.
Jei drabužiai po skalbimo lieka nešvarūs, pirmiausia patikrinkite ne skalbimo priemonę, o savo įprotį krauti būgną iki viršaus. Kai skalbiniai gali laisvai judėti, vanduo ir skalbiklis pasiekia audinius, nešvarumai išsiplauna, o rezultatas tampa toks, kokio ir tikimasi iš skalbimo mašinos.
