Dulkių siurblį jau ketinau keisti dėl silpnos traukos, bet problema buvo vietoje, kurios niekada nevaliau

Dulkių siurblį jau ketinau keisti dėl silpnos traukos, bet problema buvo vietoje, kurios niekada nevaliau
Dulkių siurblį jau ketinau keisti dėl silpnos traukos, bet problema buvo vietoje, kurios niekada nevaliau Nuotrauka: Pexels / Pixabay

Ilgai atrodė, kad dulkių siurblys tiesiog baigia savo dienas. Anksčiau vienu perėjimu surinkdavo trupinius nuo virtuvės grindų ir gyvūnų plaukus nuo kilimo, o dabar antgaliu tekdavo važiuoti pirmyn atgal kelis kartus. Dulkių talpa buvo ištuštinta, vamzdis iš akies atrodė švarus, šepetį irgi buvau apžiūrėjęs. Vis dėlto trauka liko tokia silpna, kad jau pradėjau skaičiuoti, kiek kainuotų naujas prietaisas.

Problema slypėjo ne variklyje ir ne ten, kur įprastai žiūrime valydami siurblį. Kaltas buvo filtras, pasislėpęs po dulkių talpa arba už atskiro dangtelio – vietoje, kurią daugelis prisimena tik perskaitę naudojimo instrukciją. Iš išorės jis neatrodė įspūdingai nešvarus, tačiau smulkios dulkės buvo taip užkimšusios jo sluoksnius, kad oras pro juos beveik nebepratekėjo.

Toks atradimas gali ir palengvinti, ir suerzinti. Palengvinti, nes nereikia skubėti į parduotuvę ieškoti naujo dulkių siurblio. Suerzinti, nes silpna trauka kelias savaites ar mėnesius galėjo būti visai ne gedimo, o vienos pamirštos priežiūros vietos pasekmė.

Kai talpa tuščia, o siurblys vis tiek renka prastai

Natūrali pirmoji reakcija – iškratyti dulkių talpą arba pakeisti maišelį. Ir tai būtina, nes prisipildęs maišelis tikrai silpnina oro srautą. Tačiau jei po ištuštinimo pokytis beveik nejuntamas, verta ne spausti siurblį dar stipriau prie grindų, o sustoti ir patikrinti kelią, kuriuo keliauja oras.

Dulkių siurblys surenka ne vien matomus pūkus, smėlį ar plaukus. Į jį patenka labai smulkios dulkės – nuo kilimų, patalynės, užuolaidų, gyvūnų kraiko, prieškambaryje parsinešto smėlio. Didžioji jų dalis nusėda talpoje, bet smulkiausios dalelės pasiekia filtrus. Būtent jie saugo variklį ir padeda neleisti daliai dulkių grįžti į patalpą.

Tačiau filtras negali amžinai būti tik apsauga – ilgainiui jis pats tampa kliūtimi oro srautui. Siurblys gali ūžti garsiai, korpusas gali labiau įkaisti, bet nuo kilimo jis nebeįtraukia net lengvų plaukų. Žmogui atrodo, kad technika nusidėvėjo, nors iš tikrųjų ji tiesiog bando įkvėpti pro dulkių sluoksnį.

Pamirštas filtras dažnai slepiasi ten, kur nežiūrime

Daugelyje dulkių siurblių yra bent du filtravimo taškai. Vienas jų dažnai įrengtas prie dulkių talpos, kartais po ja, kitas – prietaiso gale, už grotelių ar dangtelio. Vienas sulaiko dulkes prieš orui pasiekiant variklį, kitas filtruoja išpučiamą orą. Kur tiksliai jie yra ir ar juos galima plauti, priklauso nuo konkretaus modelio, todėl prieš ardant verta atsiversti instrukciją.

Ši vieta lieka nevalyta labai paprastai: jos nematyti kasdien. Talpą ištuštiname, nes joje susikaupusios dulkės tiesiog badyte bado akis. O pilkšvas filtras, įspaustas po dangteliu, atrodo tarsi nekintama prietaiso detalė. Ypač jei siurblys veikia dar pakenčiamai, nėra jokio aiškaus signalo, kad jam jau reikia daugiau dėmesio.

Filtrą išėmus dažnai paaiškėja, kad jis ne vien apdulkėjęs. Jo klostėse gali būti susispaudusių smulkių pilkų dulkių, plaukų, tekstilės plaušelių. Vien pakratyti tokį filtrą ne visuomet pakanka. Jei gamintojas leidžia filtrą plauti, jis skalaujamas vėsiu ar drungnu vandeniu, nenaudojant agresyvių priemonių, o tada paliekamas visiškai išdžiūti. Drėgno filtro dėti atgal negalima – tai gali pakenkti pačiam siurbliui.

Ne visi filtrai išgelbėjami vandeniu ir kantrybe

Čia svarbu nepasielgti per uoliai. Plaunami filtrai paprastai būna pažymėti kaip tinkami skalauti, tačiau kai kurie HEPA ar kiti smulkių dalelių filtrai yra keičiami. Juos sušlapinus galima sugadinti filtravimo sluoksnį, o iš pirmo žvilgsnio švarus filtras nebebus toks veiksmingas. Jei instrukcija nurodo filtrą keisti, saugiausia taip ir padaryti.

Valant verta patikrinti ne tik tą vieną pamirštą vietą. Šepetinio antgalio volelis dažnai apsivelia ilgais plaukais ir siūlais, vamzdyje gali įstrigti popieriaus skiautė ar suspaustas pūkas, o jungtyse kartais susikaupia nešvarumų. Patogus būdas – atjungus žarną ar vamzdį pažvelgti pro jį į šviesą. Jei šviesos nematyti arba oras pro jį juda sunkiai, problema gali būti ir ten.

Vis dėlto filtrui tenka ypatingas vaidmuo, nes jo užsikimšimo ne visada pamatysite per kelias sekundes. Senjorui gali būti sunku nuimti tvirtai užsifiksavusį dangtelį, šeima su vaikais dulkių siurblį naudoja dažniau ir filtrą užkemša greičiau, o augintinių šeimininkai dažnai pirmiausia kaltina plaukais apaugusį šepetį. Kiekvienu atveju trauka krinta ne dėl tinginystės ar netvarkos – tiesiog prietaiso priežiūra retai būna tokia akivaizdi, kaip atrodo parduotuvėje.

Maža priežiūra apsaugo ir namus, ir piniginę

Prieš nusprendžiant, kad dulkių siurblys jau nebetinkamas, verta atlikti trumpą, bet nuoseklią apžiūrą. Ištuštinkite talpą ar pakeiskite maišelį, apžiūrėkite antgalį, vamzdį ir žarną, tuomet suraskite visus instrukcijoje nurodytus filtrus. Jei jie plaunami, išvalykite ir leiskite gerai išdžiūti; jei keičiami – įsigykite konkrečiam modeliui skirtą pakaitalą.

Reguliarumas čia svarbesnis už vieną didelį valymą. Dulkių talpą naudinga ištuštinti dar jai neprisipildžius iki krašto, o filtrų būklę patikrinti periodiškai, ypač intensyvesniu sezonu: po remonto, rudenį, kai namo prinešama daugiau smėlio, arba kai namuose šeriasi gyvūnas. Tikslų intervalą geriausiai nurodo gamintojas, nes skirtingi prietaisai ir namų įpročiai skiriasi.

Verslui tokios smulkmenos taip pat nėra visai smulkios. Priežiūros žymėjimai ant paties prietaiso, aiškiai atidaromi filtrų dangteliai ir paprasta instrukcija sumažintų situacijų, kai veikiantis daiktas nurašomas per anksti. Darbuotojai, kurie priima techniką remontui, irgi puikiai žino, kad ne kiekvienas „sugedęs“ siurblys turi rimtą gedimą – kartais jam reikia tik švaraus filtro ir kelių minučių dėmesio.

Naujas dulkių siurblys gali būti reikalingas, jei prietaisas kaista neįprastai stipriai, skleidžia degėsių kvapą, veikia su pertrūkiais ar po tinkamos priežiūros trauka visai neatsistato. Tačiau prieš išleidžiant pinigus verta pakelti tą mažą dangtelį, kurio iki šiol net nepastebėjote. Galbūt jūsų namų švara ir piniginė priklauso ne nuo naujo pirkinio, o nuo vieno filtro, kuriam seniai reikėjo oro – ar jau žinote, kada paskutinį kartą patikrinote savąjį?

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius