Daugelis mano, kad naudotis indaplove labai paprasta: sudedi indus, įdedi tabletę, paspaudi mygtuką ir viskas. Tačiau būtent čia ir slypi problema. Net ir tie, kurie indaplovę naudoja daugelį metų, dažnai daro tas pačias klaidas ir net neįtaria, kad jų indai galėtų išsiplauti daug geriau. Kai kurios smulkmenos iš tiesų labai svarbios – nuo to, kaip sudedate lėkštes, iki to, ar apskritai verta jas iš anksto nuskalauti.
Dar įdomiau tai, kad daugelis net nežino kelių labai patogių indaplovės funkcijų. O jos gali padėti sutalpinti daugiau indų, geriau juos išplauti ir net išvengti erzinančių vandens lašų ant plastikinių dėžučių ar stiklinių. Jei atrodo, kad jūsų indaplovė plauna ne taip gerai, kaip turėtų, gali būti, kad problema ne pačiame prietaise, o keliuose įpročiuose, kuriuos verta pakeisti.
Slaptos indaplovės funkcijos, kurių daugelis neišnaudoja
Daugelis žino, kad kai kurias indaplovės dalis galima pakelti, nulenkti ar perstumti. Tačiau ne visi iš tikrųjų tai naudoja. O be reikalo. Būtent šios detalės leidžia geriau išnaudoti vietą ir patogiau sudėti skirtingų formų indus.
Pavyzdžiui, viršutinė lentyna dažnai gali būti pakeliama arba nuleidžiama. Tai labai naudinga tada, kai apačioje norite sudėti didesnius puodus, dubenis ar aukštesnius indus. Jei jie trukdo suktis purkštuvui, pakanka šiek tiek pakoreguoti viršutinės lentynos aukštį. Tokia smulkmena gali išspręsti labai dažną problemą, kai vanduo nepasiekia visų indų taip, kaip turėtų.
Viršutinėje dalyje esantis stalo įrankių stalčius taip pat dažnai turi daugiau galimybių, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kai kuriuos jo kraštus galima nuleisti, kad tilptų didesni virtuvės įrankiai, pavyzdžiui, mentelės ar samčiai. Taip pat kai kuriuose skyreliuose galima reguliuoti tarpus, kad būtų patogiau sudėti įvairaus dydžio įrankius.
Kai kuriose indaplovėse gale yra ir papildomų atramų didesniems daiktams. Jos ypač praverčia, kai reikia įstatyti kepimo skardą ar kitą stambesnį virtuvės reikmenį. Jei tokius daiktus įmetate bet kaip, jie gali ne tik blogai išsiplauti, bet ir užimti per daug vietos.
Didžiausios klaidos, kurias daro beveik visi
Viena dažniausių klaidų – indų išankstinis skalavimas. Daug kas vis dar mano, kad prieš dedant į indaplovę lėkštes būtina beveik nuplauti rankomis. Iš tiesų to daryti nereikia. Jei ant indo yra didesnių maisto likučių, juos tiesiog reikėtų išmesti į šiukšliadėžę. Tačiau viso paviršiaus nuplauti nereikėtų.
Kodėl? Todėl, kad daugelis šiuolaikinių indaplovių turi jutiklius, kurie įvertina, kiek indai nešvarūs. Jei jie bus per švarūs, prietaisas gali nuspręsti, kad stipresnio plovimo nereikia. Be to, ir pati plovimo priemonė geriau veikia tada, kai yra ką tirpdyti ir nuo ko valyti nešvarumus.
Dar viena dažna klaida – netinkamai sudedami plastikiniai indai ir stiklinės. Plastikinius indus visada geriau dėti į viršutinę lentyną, nes apačioje karštis ir slėgis būna stipresni. Dėl to plastikas gali deformuotis. Tas pats galioja ir stiklinėms. Jas taip pat saugiau dėti viršuje.
Svarbu ir tai, kaip stiklinės pastatomos. Jų nereikėtų tiesiog tiesiai mauti ant laikiklių. Geriausia jas pastatyti šiek tiek kampu, kad ant jų nesikauptų vanduo. Lygiai taip pat verta sudėti ir puodelius. Tokia smulkmena padeda išvengti situacijos, kai po plovimo indo viršuje lieka balutė vandens.
Kaip teisingai sudėti indus, kad jie iš tikrųjų išsiplautų
Dideli daiktai, pavyzdžiui, kepimo skardos ar stambūs dangčiai, neturėtų būti bet kaip sugrūsti indaplovės viduryje. Geriausia juos statyti palei kraštus. Taip jie mažiau trukdys vandens srovei pasiekti kitus indus ir neužblokuos purkštuvų.
Dubenis reikia dėti kampu, kad vandens srovės pasiektų jų vidų. Jei dubuo bus padėtas netinkamai arba per arti kito indo, jo vidus gali likti prastai išplautas. Todėl verta palikti bent šiek tiek erdvės tarp indų.
Įdomu tai, kad daugelis neteisingai sudeda ir lėkštes. Įprastai jos statomos viena kryptimi, tačiau verta pagalvoti, iš kur iš tikrųjų kyla vanduo. Jei vandens srovė kyla iš apačios, labai svarbu, kad ji kuo geriau pasiektų lėkščių paviršių. Kai kuriais atvejais lėkštes verta pasukti taip, kad tarpai tarp jų būtų palankesni vandens patekimui. Būtent dėl to kartais net nedidelis krypties pakeitimas gali pagerinti plovimo rezultatą.
Jei vis dar naudojate stalo įrankių krepšelį, šaukštus ir šakutes geriausia dėti koteliais žemyn. Taip jų naudojama dalis geriau išsiplauna. Su peiliais priešingai – dėl saugumo juos geriau dėti rankena į viršų, kad išimdami nesusižeistumėte.
Prieš įjungiant indaplovę verta visada patikrinti vieną labai svarbų dalyką – ar purkštuvai gali laisvai suktis. Jei juos blokuoja didesnis puodas, kepimo forma ar per aukštas indas, dalis indų gali likti nešvarūs. Tai viena smulkiausių, bet labai svarbių detalių.
Paprastas triukas, kad po plovimo neliktų vandens lašų
Yra dar vienas labai paprastas triukas, kuris gali padėti išspręsti dažną problemą – po plovimo ant plastikinių indų ar kitų paviršių likusį vandenį. Kai indaplovė baigia darbą, daugelis atidaro dureles ir pamato, kad dalis indų vis dar šlapi.
Kad taip nenutiktų, galima padaryti labai paprastai. Vos tik indaplovė baigia ciklą, trumpam atidarykite dureles, viršutinėje lentynoje paklokite rankšluostį ar sugeriančią šluostę ir vėl palikite dureles vos pravertas. Taip dalis drėgmės susigers į audinį, užuot nusėdusi ant indų.
Šis būdas ypač praverčia su plastikinėmis dėžutėmis, kurios po plovimo beveik visada lieka su vandens lašais. Tada nebereikia jų papildomai sausinti rankomis, o visas iškrovimas tampa daug patogesnis.
Indaplovė iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas prietaisas, tačiau jos naudojime tikrai yra nemažai niuansų. Kartais užtenka pakeisti vos kelis įpročius, ir indai tampa švaresni, džiūsta geriau, o pati indaplovė veikia efektyviau. Būtent todėl verta ne tik ją naudoti, bet ir iš tiesų suprasti, kaip ji veikia.
