Kaminkrėtys perspėja: tokiomis malkomis kūrendami galite prisidaryti didelių problemų – pavojus slypi kamine
Atėjus šildymo sezonui daugelis Lietuvos gyventojų stengiasi kuo pigiau apsirūpinti malkomis, tačiau viena dažna klaida gali kainuoti gerokai daugiau nei sutaupytos kelios dešimtys eurų. Daugiau nei 30 metų kaminkrėčiu dirbantis Goranas Trubelja perspėja, kad vienas pavojingiausių pasirinkimų – šlapios ir nepakankamai išdžiovintos malkos. Jas kūrenant kamine greičiau kaupiasi degios nuosėdos, prastėja šildymo efektyvumas, o ilgainiui gali kilti net kamino gaisras.
Lietuvoje malkomis vis dar šildoma nemažai individualių namų, sodybų ir vasarnamių. Nors šildymo sistemos modernėja, dalis gyventojų ir toliau naudoja krosnis, židinius ar kietojo kuro katilus. Tačiau ne visi susimąsto, kad šildymo saugumas priklauso ne tik nuo įrangos, bet ir nuo to, kokios malkos dedamos į pakurą.
Ilgametę darbo patirtį turintis kaminkrėtys pastebi, kad žmonės dažnai kartoja tas pačias klaidas. Vieni nusiperka šviežiai pjautos medienos ir pradeda ją kūrenti dar tą patį sezoną, kiti metų metus neatlieka kamino priežiūros, kol atsiranda rimtų problemų.
Blogiausios malkos – ne konkrečios medžių rūšies, o šlapios
Nors daugelis žmonių svarsto, ar geriau kūrenti beržinėmis, alksninėmis, uosinėmis ar ąžuolinėmis malkomis, specialistai pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į medienos drėgnumą. Net ir geros rūšies mediena gali kelti problemų, jeigu yra nepakankamai išdžiovinta.
Kūrenant šlapiomis malkomis dalis išsiskiriančios šilumos sunaudojama vandeniui išgarinti. Dėl to krosnis ar katilas gali šildyti prasčiau, o degimo procesas tampa ne toks efektyvus. Esant netinkamoms degimo sąlygoms, dūmtraukyje gali greičiau kauptis suodžiai ir kreozoto nuosėdos.
Būtent šios degios nuosėdos kelia rimtą pavojų. Jeigu jų prisikaupia daug, o kamine susidaro pakankamai aukšta temperatūra, jos gali užsiliepsnoti.
Lietuvos gyventojams rekomenduojama kūrenti gerai išdžiovintą medieną, kurios drėgnumas paprastai neviršija 20 procentų. Medienos drėgmę galima patikrinti specialiu matuokliu, o malkas būtina laikyti nuo lietaus apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje.
Kokią medieną geriau rinktis Lietuvos namams?
Lietuvoje šildymui dažnai naudojamos beržinės, alksninės, uosinės ir ąžuolinės malkos. Visos šios medienos rūšys gali būti tinkamos, jeigu yra tinkamai išdžiovintos ir naudojamos pagal šildymo įrenginio gamintojo rekomendacijas.
Beržinės malkos vertinamos dėl gana didelio šilumingumo ir gero degimo, tačiau netinkamai kūrenant jomis taip pat gali susidaryti dervingų nuosėdų. Alksninės malkos dažnai pasirenkamos krosnims ir židiniams, nes tinkamai išdžiovintos dega gana tolygiai. Uosinės ir ąžuolinės malkos pasižymi dideliu tankiu, todėl vienodas jų tūris paprastai suteikia daugiau šilumos nei lengvesnės medienos.
Spygliuočių mediena, pavyzdžiui, pušis ar eglė, taip pat gali būti naudojama tam pritaikytuose įrenginiuose, tačiau dėl sakų kiekio ir degimo savybių būtina laikytis gamintojo nurodymų. Svarbiausia suprasti, kad kamino užterštumą lemia ne vien medžio rūšis, bet ir drėgnumas, oro tiekimas bei degimo temperatūra.
Šie požymiai gali išduoti, kad kaminas jau užsikimšęs
Kaminkrėtys atkreipia dėmesį, kad apie dūmtraukio problemas dažnai perspėja patys šildymo įrenginiai. Jeigu kūrenant dūmai pradeda skverbtis į patalpą, pablogėja trauka, malkos sunkiai įsidega arba krosnelės stiklas neįprastai greitai pasidengia juodomis apnašomis, vertėtų patikrinti visą sistemą.
Dar vienas pavojingas požymis – kamine susikaupusios storos, lipnios ir tamsios nuosėdos. Jos gali būti degios, todėl bandyti išdeginti jas stipriai pakūrenus krosnį yra pavojinga. Tokį kaminą turi išvalyti specialistas.
Svarbu ir tai, kad ne visos problemos pastebimos iš karto. Dūmtraukis gali būti iš dalies užsikimšęs, net jeigu krosnis iš pirmo žvilgsnio veikia įprastai.
Senose sodybose slypi dar vienas pavojus
Ypatingą dėmesį kaminkrėtys pataria skirti senoms sodyboms ir vasarnamiams, kurie anksčiau būdavo šildomi tik retkarčiais. Jeigu pastate pradedama gyventi nuolat, sena krosnis ir dūmtraukis patiria gerokai didesnes apkrovas.
Problema ta, kad tokiose sodybose kaminai kartais nebūna valomi daugelį metų. Juose gali būti susikaupę suodžių, paukščių lizdų ar kitų pašalinių daiktų. Pradėjus intensyviai kūrenti, padidėja dūmų patekimo į patalpas ir gaisro pavojus.
Todėl prieš pradedant naudoti ilgai nekūrentą krosnį būtina patikrinti jos ir kamino būklę. Vien to, kad praėjusią žiemą viskas veikė gerai, nepakanka.
Pavojingiausio apsinuodijimo galite net nepastebėti
Netinkamai veikiant šildymo sistemai gali susidaryti anglies monoksidas, dar vadinamas smalkėmis. Šios dujos neturi nei spalvos, nei kvapo, todėl žmogus jų negali atpažinti savo pojūčiais.
Apsinuodijimo požymiai gali būti galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, silpnumas ir mieguistumas. Sunkiais atvejais žmogus gali prarasti sąmonę. Kilus įtarimui dėl smalkių, būtina nedelsiant išeiti į gryną orą ir skambinti 112.
Namų ūkiuose, kuriuose naudojamos krosnys, židiniai ar kiti degimo įrenginiai, rekomenduojama įrengti smalkių detektorius. Jie gali perspėti apie pavojingą dujų koncentraciją dar prieš pasireiškiant apsinuodijimo simptomams.
Viena klaida gali kainuoti visą namą
Daugiau nei tris dešimtmečius kaminkrėčiu dirbantis Goranas pabrėžia, kad šildymo įrenginių priežiūros nereikėtų atidėlioti iki tada, kai atsiranda problemų. Krosnys, katilai ir dūmtraukiai turi būti reguliariai tikrinami bei valomi atsižvelgiant į jų naudojimo intensyvumą ir gamintojo reikalavimus.
Lietuvos gyventojams svarbiausia įsidėmėti paprastą taisyklę: net ir brangiausios ąžuolinės ar beržinės malkos nėra geras pasirinkimas, jeigu jos šlapios. Perkant malkas verta domėtis ne tik jų rūšimi ir kaina, bet ir drėgnumu.
Reguliariai valomas kaminas, tinkamai išdžiovintos malkos ir tvarkinga šildymo sistema padeda ne tik efektyviau šildyti namus, bet ir sumažinti gaisro bei apsinuodijimo smalkėmis riziką.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


