Krosnis šildo, bet kaminas rūksta kaip pašėlęs? Šios kūrenimo klaidos didina taršą ir malkų sąnaudas

Daugiau prikrautos malkos ir vos rusenanti ugnis dar nereiškia, kad namus šildote taupiai. Krosnies darbą lemia kuro drėgnumas, oro tiekimas, įkrovos dydis ir dūmtraukio būklė. Netinkamai kūrenant dalis energijos lieka nepanaudota, daugėja dūmų bei nuosėdų, o namuose gali kilti ir smalkių pavojus. Mažinti šias problemas verta pradėti nuo įprastų kasdienių veiksmų.

Malkomis kūrenama krosnis ar židinys suteikia šilumos, tačiau degimas nėra visiškai švarus procesas. Be anglies dioksido, išsiskiria kietųjų dalelių ir kitų teršalų. Ypač nepalanku, kai mediena dega nevisiškai – dėl drėgmės, netinkamo oro tiekimo ar blogos įrenginio būklės.

Todėl tinkamas kūrenimas reiškia daugiau nei gebėjimą greitai įkurti liepsną. Svarbu, kad kuras degtų taip, kaip numatė konkrečios krosnies gamintojas, o susidarantys dūmai saugiai pasišalintų per tvarkingą dūmtraukį.

Sausos malkos – pirmas dalykas, kurį verta patikrinti

Drėgnai medienai degant dalis energijos sunaudojama joje esančiam vandeniui išgarinti. Tokios malkos prasčiau dega, gali smarkiau rūkti ir greičiau užteršti dūmtraukį.

Praktinis orientyras – apie 20 proc. arba mažesnis malkų drėgnumas. Tačiau vien teiginio, kad mediena išgulėjo metus, nepakanka: džiūvimo greitis priklauso nuo medžio rūšies, skaldymo, malkų dydžio ir laikymo sąlygų. Drėgmės matuoklis padeda įvertinti kurą tiksliau nei vien jo spalva ar suskeldėję galai.

Malkas laikykite pakeltas nuo žemės ir taip, kad tarp jų judėtų oras. Viršų apsaugokite nuo lietaus bei sniego, tačiau neužsandarinkite visos rietuvės iš šonų. Sandariai apgaubta krūva gali sulaikyti drėgmę, kurios kaip tik norite atsikratyti.

Užkūrimas iš viršaus gali sumažinti dūmijimą

Daugeliui įprastų malkinių krosnelių ir židinių tinka užkūrimas iš viršaus: apačioje sudedamos stambesnės malkos, virš jų – smulkesnės sausos skiedros ir tinkamas uždegiklis. Tačiau pirmiausia vadovaukitės savo įrenginio instrukcija – vienodas būdas netinka visoms pakuroms.

Malkų nereikia sugrūsti į vientisą bloką. Tarp jų turi likti vietos degimui reikalingam orui, o įkrova neturi viršyti leidžiamo dydžio. Austrijos aplinkosaugos institucijos rekomendacijose užkūrimas iš viršaus nurodomas kaip tinkamas būdas krosnims, kurių dūmų išėjimas yra viršuje.

Ugniai įkurti rinkitės konkrečiam įrenginiui tinkamas priemones. Benzinas, žibalas ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai tam netinka – staigus liepsnos pliūpsnis gali sunkiai nudeginti ir sukelti gaisrą.

Neuždusinkite ugnies norėdami, kad malkų užtektų ilgiau

Viena klaidinančių taupymo idėjų – stipriai sumažinti oro tiekimą, kad kuras kuo ilgiau rusentų. Malkos iš tiesų gali išlikti ilgiau, tačiau nevisiškas degimas didina teršalų išmetimą.

Oro trūkstanti ugnis nėra tas pats, kas efektyviai šildanti krosnis. Ilgas smilkymas, ypač bandant išlaikyti žarijas per naktį, gali didinti dūmų, nuosėdų ir anglies monoksido susidarymą. Oro reguliatorius naudokite pagal gamintojo instrukciją, o ne vien pagal norą kuo rečiau papildyti pakurą.

Svarbu atskirti ir degimo oro reguliavimą nuo dūmtraukio sklendės uždarymo. Ugniagesiai perspėja: sklendės negalima visiškai uždaryti, kol kuras dar rusena. Taip į patalpas gali patekti smalkių.

Drėgna malka krosnyjeNuotrauka: OpenAI

Daugiau malkų nereiškia geresnio rezultato

Pakurą pripildyti iki viršaus gali atrodyti patogu, tačiau įrenginiui numatytas konkretus kuro kiekis ir papildymo režimas. Per didelė įkrova gali perkaitinti krosnį ir apsunkinti tinkamą jos valdymą.

Universali taisyklė, kiek kilogramų malkų reikia tam tikros galios krosnelei, būtų pernelyg supaprastinta. Reikia žinoti, ar kalbama apie vieną įkrovą, kuro kiekį per valandą, kokią medieną ir kokio tipo įrenginį. Todėl tinkamiausias skaičius yra jūsų krosnies naudojimo vadove.

Papildydami kurą dureles atverkite lėtai, iš pradžių tik šiek tiek praverdami. Tai padeda sumažinti tikimybę, kad dūmai pliūptelės į kambarį. Jei jie nuolat patenka į patalpą, priežastį turi įvertinti specialistas – vien atsargiau atidarinėti dureles nepakaks.

Krosnis nėra vieta atsikratyti atliekomis

Kūrenkite tik tokį kurą, kurį leidžia įrenginio gamintojas. Malkoms skirta pakura neturėtų tapti vieta sudeginti senų baldų likučius, dažytas lentas, plastiką ar pakuotes.

Apdorota mediena ir atliekos gali išskirti papildomų kenksmingų medžiagų, o jų deginimas užteršti krosnį bei dūmtraukį. Net jei atliekos lengvai užsidega, tai nepadaro jų tinkamu kuru. Lietuvos ugniagesiai taip pat įspėja nedeginti plastiko, gumos ir kitų sintetinių medžiagų.

Dūmtraukio priežiūros nepakeis net geriausios malkos

Prieš šildymo sezoną patikrinkite krosnies, durelių, sandarinimo vietų ir dūmtraukio būklę. Įtrūkimai, netinkama trauka ar susikaupusios nuosėdos gali paversti kūrenimą pavojingu net naudojant sausą kurą.

Dūmtraukį reikia reguliariai valyti, o pastebėtus pažeidimus pašalinti prieš tęsiant naudojimą. Šalia pakuros nelaikykite malkų atsargų, nedžiovinkite drabužių ir nepalikite kitų lengvai užsidegančių daiktų. Kūrenamos krosnies nepalikite be priežiūros.

Smalkių negalima patikimai užuosti ar pamatyti. Gyvenamosiose patalpose verta įrengti anglies monoksido detektorių pagal jo gamintojo nurodymus. Įtarus apsinuodijimą, reikia išeiti į gryną orą ir skambinti 112.

Ar tinkamai kūrenant tarša išnyksta?

Sausas kuras, pakankamas oro tiekimas ir tvarkingas įrenginys padeda mažinti taršą, tačiau jos visiškai nepanaikina. Medienos deginimas taip pat nėra automatiškai neutralus klimatui: svarbu medienos kilmė, jos paruošimas, transportavimas ir laikas, per kurį miškas atauga. Vokietijos aplinkos agentūra dėl kietųjų dalelių ir poveikio klimatui rekomenduoja vien jaukumui skirtus židinius naudoti kuo rečiau.

Jei namus šildote malkomis, pradėkite nuo patikrinamų dalykų: kuro drėgnumo, instrukcijoje nurodytos įkrovos, tinkamo oro reguliavimo ir dūmtraukio priežiūros. O jei tenka nuolat kovoti su dūmais ar prasta trauka, keisti kūrenimo įpročius gali nepakakti – reikia patikrinti pačią šildymo sistemą.