Kaunietis Edgaras, 40, džiovyklei per 8 metus išleido 2 460 eurų: skalbinius džiovinti balkone būtų buvę pigiau

2 460 eurų per aštuonerius metus savo šeimos elektrinei skalbinių džiovyklei priskaičiavo kaunietis Edgaras (vardas pakeistas), 40 metų. Jis sudėjo ne tik pradinę prietaiso kainą, bet ir elektrą, remontą bei keistus filtrus, o tada palygino šią sumą su paprastesne alternatyva – balkono džiovykle, virvėmis ir pastatomu stovu. Edgaro išvada paprasta: jei šeima visus metus būtų galėjusi patogiai džiovinti skalbinius lauke, finansinis skirtumas būtų buvęs didelis.

Kas ir kaip buvo suskaičiuota

Šeima džiovyklę pirko už 700 eurų ir, Edgaro skaičiavimu, ją naudojo vidutiniškai apie 300 kartų per metus. Per aštuonerius metus susidarė maždaug 2 400 džiovinimo ciklų. Tokį dažnį jis sieja su keturių asmenų šeimos ritmu: reguliariai džiovinami kasdieniai drabužiai, rankšluosčiai, patalynė, vaikų sporto apranga.

Elektros dalį jis skaičiavo pagal 0,26 euro už kilovatvalandę tarifą. Per visą laikotarpį džiovyklės sunaudota elektra jam kainavo apie 1 310 eurų. Tai reikštų, kad vienas ciklas vidutiniškai atsieidavo maždaug 0,55 euro, o prietaisas vienam džiovinimui sunaudodavo apie 2,1 kWh elektros. Edgaras įtraukė ir 450 eurų: per aštuonerius metus tiek, jo vertinimu, išleista smulkesniems remontams, priežiūrai ir filtrams.

Aritmetika tokia: 700 eurų už patį prietaisą + 1 310 eurų už elektrą + 450 eurų už remontą bei filtrus = 2 460 eurų. Lauko variantui jis priskyrė 180 eurų – balkono džiovyklės, virvių, tvirtinimų ir kelių pastatomų stovų kainą per tą patį laiką. Taigi skirtumas tarp abiejų būdų būtų 2 280 eurų Edgaro naudai, jei vertinamos tik tiesioginės išlaidos.

Skaičiavimo lentelė

Šis palyginimas nėra bandymas įrodyti, kad elektrinė džiovyklė būtinai yra blogas pirkinys. Edgaras pats pripažįsta, kad ji sprendė ne vien pinigų klausimą: nereikėjo nuolat kabinti skalbinių, laukti tinkamo oro ar užgriozdinti kambarių stovais. Tačiau būtent už šį patogumą jis norėjo pamatyti realią, per metus išsitęsusią kainą.

Kaunietis Edgaras, 40, džiovyklei per 8 metus išleido 2 460 eurų: skalbinius džiovinti balkone būtų buvę pigiauNuotrauka: Pixabay / SophiaMartin

Nuo ko priklauso skirtumas

Edgaro rezultatas laikosi ant kelių konkrečių prielaidų. Pirmoji – 0,26 euro už kilovatvalandę elektros kaina. Jei šeima elektrą būtų pirkusi pigiau arba džiovyklę dažniau jungusi tuo metu, kai taikomas mažesnis tarifas, 1 310 eurų suma mažėtų. Kita vertus, esant aukštesnei kainai ji augtų.

Ne mažiau svarbus yra paties prietaiso efektyvumas ir programa. Šilumos siurblio tipo džiovyklė, naudojama pilna apkrova ir prižiūrint filtrus, gali sunaudoti mažiau elektros nei senesnis ar intensyviai eksploatuojamas modelis. Skirtumą lemia ir ciklų skaičius: šeimai, kuri džiovina 150 kartų per metus, aštuonerių metų elektros išlaidos būtų visai kitokios nei šeimai, kuri prietaisą įjungia beveik kasdien.

Didžiausia prielaida – kad balkonas, virvės ir stovai iš tiesų pakeistų elektrinę džiovyklę visus metus. Tam reikia tinkamo balkono ar kiemo, pakankamai vietos, galimybės apsaugoti skalbinius nuo lietaus ir dulkių bei laiko juos pakabinti. Jei dalį metų skalbiniai vis tiek būtų džiovinami kambaryje ar skalbykloje, palyginimas pasikeistų. Kitaip skaičiuojant – pagal kitą tarifą, mažesnį naudojimą, ilgesnį prietaiso tarnavimo laiką ar kitokias lauko sąlygas – išeitų kitaip.

Kas nesutinka

Edgaro kaimynė, auginanti du mažus vaikus, tokį skaičiavimą vadintų per griežtu džiovyklei. Jos argumentas – 180 eurų už stovus ir virves neparodo visos lauko džiovinimo kainos. Lietingu ar šaltu sezonu skalbiniai gali džiūti kelias dienas, juos tenka pernešti į vidų, o mažame bute stovai užima gyvenamąją erdvę. Ji taip pat primena, kad džiovyklė greitai paruošia patalynę ir rankšluosčius, o šios naudos eurais tiksliai įvertinti nepavyksta.

Buitinės technikos meistras prieštarautų kitame taške: 450 eurų remontui ir filtrams vienai džiovyklei gali būti ir reali, ir pernelyg didelė suma, priklausomai nuo modelio bei priežiūros. Jo teigimu, reguliariai valomas pūkų filtras ir tinkamai prižiūrimas prietaisas gali ilgiau veikti be rimtesnių išlaidų. Tačiau jis sutinka, kad po kelių intensyvaus naudojimo metų gedimo rizika nėra teorinė, o vien pirkimo kainos lyginti nepakanka.

O jūs skaičiavote? Parašykite savo skaičius komentaruose.