Kodėl prie radiatoriaus dėdavo dubenėlį su druska ir ar tai padėdavo namams

Žiemą ant palangės prie šilto radiatoriaus kartais dar galima pamatyti dubenėlį su paprasta druska. Jį dėdavo tikėdamiesi sugerti drėgmę, sumažinti langų rasojimą ir apsaugoti kampus nuo pelėsio, tačiau vienas indelis namų mikroklimato iš esmės nepakeičia.

Druska iš tiesų gali pritraukti šiek tiek vandens iš oro, todėl senas būdas turėjo logikos. Bėda ta, kad buto ore esančiai drėgmei, ypač kai šeima gamina maistą, džiovina skalbinius ar retai vėdina, tokio dubenėlio galimybių paprasčiausiai per mažai.

Druska buvo pigus bandymas kovoti su drėgme

Anksčiau ne kiekvienuose namuose buvo elektrinis sausintuvas, gerai veikianti ventiliacija ar sandarūs, bet reguliariai vėdinami langai. Jei ryte stiklas būdavo šlapias, nuo palangės tekėdavo vanduo, o šaltame kambario kampe atsirasdavo tamsių dėmelių, žmonės griebdavosi to, ką turėjo virtuvėje.

Druska yra higroskopiška – ji gali sugerti drėgmę. Padėta prie radiatoriaus ji taip pat būdavo laikoma šiltoje, sausesnėje vietoje, todėl atrodydavo, kad padeda kovoti su „sunkiu“ kambario oru. Jei druska sulipdavo į gumulus ar sudrėkdavo, tai tapdavo paprastu ženklu, kad aplinkoje drėgmės nemažai.

Kodėl prie radiatoriaus dėdavo dubenėlį su druska ir ar tai padėdavo namamsNuotrauka: Pixabay / andreas160578

Kodėl radiatorius problemos neišsprendžia

Radiatorius šildo orą, o šiltesnis oras gali išlaikyti daugiau vandens garų. Dėl to santykinė oro drėgmė šalia šilumos šaltinio gali sumažėti, bet vanduo iš buto niekur nedingsta: jis gali nusėsti ant šaltesnio lango, išorinės sienos ar už spintos.

Vienas dubenėlis druskos gali sugerti tik labai ribotą kiekį vandens, o namuose jo nuolat atsiranda daugiau. Vien verdant vakarienę, maudantis ar džiūstant skalbiniams į orą patenka nemažai drėgmės. Todėl druska gali būti nebent mažas pagalbinis sprendimas ankštoje spintelėje ar prie labai nedidelio rasojančio ploto, bet ne priemonė kambariui sausinti.

Dar vienas niuansas – druska prie radiatoriaus gali subyrėti, o jai sudrėkus atsiranda sūrus tirpalas. Jo geriau nepalikti ant palangės, medinių paviršių ar visai šalia radiatoriaus: išsiliejęs skystis palieka žymes, o metalui druska nėra draugiška.

Ką daryti, kai langai nuolat šlapi

Jei dubenėlį tenka keisti dažnai, o langai vis tiek rasoja, verta spręsti ne pasekmę, o drėgmės šaltinį. Ypač tai aktualu šeimoms, kurios mažame bute džiovina skalbinius, gamina be įjungto gartraukio ar naktį laiko uždarytas miegamojo duris ir langus.

• Vėdinkite trumpai, bet intensyviai – plačiai atidarytas langas kelioms minutėms paprastai veiksmingesnis nei ilgai pravertas.
• Gamindami naudokite gartraukį, o po dušo palikite veikti vonios ventiliaciją.
• Jei įmanoma, nedžiovinkite skalbinių gyvenamajame kambaryje arba bent jau tuo metu dažniau vėdinkite.
• Nepristumkite didelių baldų visai prie šaltų išorinių sienų – oro tarpas padeda išvengti drėgnų kampų.
• Jei drėgmė laikosi nuolat, padeda higrometras ir, prireikus, tinkamo galingumo oro sausintuvas.

Senjorui ar žmogui, gyvenančiam senesniame būste, druskos dubenėlis gali atrodyti kaip pažįstamas ir nieko nekainuojantis sprendimas. Tačiau kai ant langų kaupiasi vanduo ar ima pelyti siena, delsti nereikėtų: pelėsis nėra vien estetinis nepatogumas, o nuolatinė drėgmė ilgainiui kenkia ir būstui, ir savijautai.

Dubenėlis su druska gali parodyti, kad namuose drėgna, bet oro jis rimtai neišsausins. Tikrą pokytį duoda reguliarus vėdinimas, drėgmės šaltinių mažinimas ir, jei reikia, veiksminga ventiliacija ar sausintuvas.