Laminatas po plovimo lieka matinis ir dryžuotas: į vandenį pilkite ne minkštiklį, o vos vieną šaukštelį šios priemonės

Grindys ką tik išplautos, tačiau vos pro langą nušvinta saulė, ant laminato pasimato dryžiai, pėdų žymės ir pilkšva plėvelė. Tuomet norisi į kibirą įpilti daugiau valiklio, glicerino ar net skalbinių minkštiklio, tikintis, kad grindys pagaliau pradės blizgėti. Dažniausiai nutinka priešingai – kuo daugiau priemonės naudojama, tuo lipnesnis ir blankesnis tampa paviršius.

Laminatui blizgesį paprastai grąžina ne poliravimas, o kruopščiai pašalinti riebalų, dulkių ir ankstesnių valiklių likučiai. Tam gali pakakti maždaug penkių litrų drungno vandens ir vieno arbatinio šaukštelio švelnaus, neutralaus indų ploviklio. Priemonės turi būti labai nedaug – vanduo neturėtų stipriai putoti.

Tačiau net geriausias mišinys nepadės, jei grindys bus plaunamos šlapia šluoste. Laminatas nemėgsta balų, o į siūles patekęs vanduo gali paskatinti plokščių kraštų brinkimą.

Dryžius dažniausiai palieka ne nešvarumai, o pats valiklis

Daugelis žmonių į kibirą buitinės chemijos įpila „iš akies“. Jei grindys labai nešvarios, priemonės pilama dar daugiau, nes atrodo, kad stipresnis tirpalas nuvalys geriau. Tačiau laminato paviršius beveik nesugeria skysčio, todėl neišgaravęs valiklis lieka ant viršaus kaip plona plėvelė.

Išdžiūvusi ji pritraukia dulkes, išryškina pėdų žymes ir saulėje atrodo lyg pilkšvi dryžiai. Kitą kartą grindys vėl plaunamos didesniu priemonės kiekiu, todėl sluoksnis tik storėja.

Dėl panašios priežasties laminatui nederėtų naudoti skalbinių minkštiklio. Jame esančios medžiagos skirtos audiniui padengti, todėl ant kieto paviršiaus gali palikti slidžią ir dulkes kaupiančią plėvelę. Malonus kvapas dar nereiškia, kad grindys tapo švaresnės.

Atsargiai reikėtų vertinti ir gliceriną. Jis gali trumpam suteikti blizgesio, tačiau padauginus paviršius tampa lipnus, greičiau renka dulkes ir gali būti slidesnis. Be to, tokia plėvelė nepašalina nešvarumų – tik laikinai juos užmaskuoja.

Paprastas mišinys laminatui: svarbiausia nepadauginti

Kasdieniam valymui į maždaug penkis litrus drungno vandens galima įlašinti vieną arbatinį šaukštelį švelnaus indų ploviklio. Geriausia rinktis bespalvę, neutralaus kvapo priemonę be baliklių, abrazyvinių dalelių ar stiprių riebalų tirpiklių.

Jei grindys nėra riebaluotos, dažnai pakanka vien vandens. Ypač geras rezultatas gaunamas naudojant minkštesnį ar filtruotą vandenį, nes kietame vandentiekio vandenyje esantys mineralai išdžiūvę gali palikti balkšvų žymių.

Actas taip pat dažnai rekomenduojamas kaip priemonė nuo dryžių, tačiau jo nereikėtų pilti nepatikrinus laminato gamintojo rekomendacijų. Rūgštus tirpalas gali padėti pašalinti mineralų ir seno valiklio likučius, bet dažnai naudojamas ar per stiprus jis gali paveikti kai kurių dangų apsauginį sluoksnį.

Jeigu gamintojas nedraudžia, retkarčiais galima išbandyti labai silpną tirpalą – maždaug 50 mililitrų baltojo acto penkiems litrams vandens. Pirmiausia jį verta patikrinti mažai matomoje grindų vietoje. Acto negalima maišyti su chloro turinčiomis valymo priemonėmis.

Didžiausią skirtumą padaro beveik sausa mikropluošto šluostė

Prieš drėgną valymą laminatą būtina išsiurbti arba kruopščiai nušluoti. Ant paviršiaus likusios smėlio ir purvo dalelės po šluoste veikia tarsi švitrinis popierius – ne tik išsitepa, bet ilgainiui gali subraižyti apsauginį sluoksnį.

Geriausia naudoti plokščią šluostę su švariu mikropluošto antgaliu. Sudrėkintą audinį reikia labai gerai išgręžti. Braukiant per grindis neturi likti balų ar ilgai neišdžiūstančių vandens juostų. Tinkamai plaunamas laminatas turėtų išdžiūti per kelias minutes.

Šluostę patariama braukti išilgai lentų, o ne chaotiškais apskritimais. Taip lengviau surinkti nešvarumus iš sujungimų ir išvengti netolygaus šviesos atspindėjimo. Išplovus kelis kvadratinius metrus antgalį verta perskalauti, nes nešvaria šluoste purvas tik perkeliamas iš vienos vietos į kitą.

Jeigu vanduo kibire greitai tampa pilkas, jį būtina pakeisti. Plaunant visą būstą tuo pačiu nešvariu tirpalu, grindims išdžiūvus ant jų lieka tai, kas prieš kelias minutes buvo nuvalyta kitame kambaryje.

Kai ant grindų jau susikaupė sena matinė plėvelė

Jei laminatas ilgą laiką buvo plaunamas dideliu valiklio ar minkštiklio kiekiu, vieno įprasto plovimo gali nepakakti. Tokiu atveju pirmiausia grindis reikėtų nuvalyti švariu drungnu vandeniu, dažnai keičiant mikropluošto antgalį arba jį gerai išskalaujant.

Labiau užterštas vietas galima plauti vandeniu su labai nedideliu kiekiu neutralaus indų ploviklio. Po to paviršių dar kartą reikia perbraukti švariu, gerai išgręžtu drėgnu audiniu, kad neliktų priemonės pėdsakų.

Riebalų dėmės prie viryklės ar valgomojo stalo neturėtų būti šveičiamos šiurkščia kempine. Geriau ant mikropluošto šluostės užlašinti lašelį ploviklio, švelniai nuvalyti dėmę ir vietą perbraukti švariu vandeniu.

Ant laminato nereikėtų naudoti garinių valytuvų, vaško, baldų poliravimo priemonių ar abrazyvinių miltelių, nebent grindų gamintojas aiškiai nurodo kitaip. Garai ir gausi drėgmė gali patekti į sujungimus, o vaškas bei poliravimo priemonės sukuria sunkiai pašalinamą sluoksnį.

Blizgesys išlieka ilgiau, kai grindys nėra nuolat „poliruojamos“

Švarus laminatas neturėtų atrodyti lyg nulakuotas veidrodis. Skirtingų dangų paviršiai būna blizgūs, pusiau matiniai arba visiškai matiniai, todėl valymo priemonė negali saugiai pakeisti gamykloje suteiktos apdailos.

Tikrasis švaros efektas atsiranda tuomet, kai ant grindų nelieka nei dulkių, nei riebalų, nei valiklio sluoksnio. Tam užtenka reguliariai išsiurbti, naudoti labai mažai priemonės ir nepalikti vandens ant sujungimų.

Taigi į penkis litrus drungno vandens nereikia pilti viso dangtelio valiklio. Vienas arbatinis šaukštelis švelnaus indų ploviklio dažnai duoda geresnį rezultatą nei glicerinas, minkštiklis ir keli skirtingi buitinės chemijos produktai kartu.

Svarbiausias triukas slypi ne kibire, o šluostėje: ji turi būti švari ir beveik sausa. Būtent tuomet laminatas išdžiūsta greitai, nelieka dryžių, o natūralus jo paviršius vėl atrodo sodrus ir tvarkingas.