Šildymo sezonas prasidėjo, o kambarys vis tiek vėsus: kaltė gali slypėti užuolaidose

Radiatorius šiltas, sąskaitos už šildymą jau primena apie save, o vakare ant sofos vis tiek norisi sėdėti apsigaubus pledu. Dažniausiai tokioje situacijoje pirmiausia tikrinamas langas, sukama termostato galvutė arba mintyse jau planuojamas skambutis namo administratoriui. Tačiau kartais vėsos jausmą palaiko visai paprastas namų akcentas – sunkios užuolaidos, ramiai kabančios priešais radiatorių.

Jos gali atrodyti jaukiai, saugoti nuo smalsių žvilgsnių ir vakare sukurti tą malonią prieblandą, kurios taip norisi rudenį. Bėda prasideda tuomet, kai audinys uždengia šilumos kelią į kambarį. Radiatorius tuomet šildo ne žmones, ne grindis ir ne orą prie sofos, o siaurą tarpą tarp sienos, palangės ir užuolaidos.

Vien dėl to namuose nebūtinai bus ledinis oras. Vis dėlto mažame kambaryje, prie seno lango ar tada, kai šildymas ir taip nėra labai intensyvus, toks menkas įprotis gali tapti paskutiniu lašu. Žmogų erzina ne vien keli laipsniai ar vėsesnės kojos – labiausiai vargina jausmas, kad šiluma lyg ir yra, bet ja pasinaudoti nepavyksta.

Kai radiatorius šildo užuolaidą, o ne kambarį

Šiltas oras nuo radiatoriaus kyla į viršų ir turi pasklisti po patalpą. Jei priešais jį tankiai kabo ilgos užuolaidos, oras atsiremia į audinį ir lieka už jo tarsi mažame šiltame maiše. Prie lango gali būti karšta, tačiau toliau nuo jo – vėsoka, ypač prie stalo, lovos ar ant grindų, kur žaidžia vaikai.

Dažna scena: dieną užuolaidos praskleistos, o sutemus jos užtraukiamos iki pat galo, nes lauke tamsu ir norisi privatumo. Būtent vakare šeima dažniausiai ilgiau būna namuose, mažiau juda, todėl vėsa pajuntama stipriau. Tada kyla noras didinti šildymą, nors pirmiausia verta pažiūrėti, ar radiatorius apskritai turi laisvą erdvę atiduoti šilumą kambariui.

Ypač daug lemia užuolaidų ilgis ir tankis. Iki grindų nusileidžiantis storas audinys, uždengiantis radiatorių, atrodo prabangiai ir dažnai puikiai dera interjere, tačiau šaltuoju metu jis veikia kitaip nei vasarą. Plonos dieninės užuolaidos paprastai trukdo mažiau, o kelių sluoksnių, sunkiai krentančios naktinės užuolaidos šilumą gali sulaikyti gerokai labiau.

Vėsu ne visiems vienodai – ir dėl to namuose kyla ginčų

Vienas žmogus sako, kad kambaryje visai normalu, kitas jau ieško vilnonių kojinių. Tai nebūtinai reiškia, kad kažkas perdeda. Prie lango sėdintis dirbantis žmogus, ant grindų žaidžiantis mažas vaikas ar ramiai fotelyje vakare knygą skaitantis senjoras vėsą pajunta greičiau nei tas, kuris tuo metu gamina vakarienę ar tvarkosi.

Šeimose tokia smulkmena dažnai virsta pažįstamu ginču: vienas nori didesnės temperatūros, kitas baiminasi didesnių išlaidų. Tačiau prieš sukant šildymą verta įvertinti, ar baldai, užuolaidos ir džiovinami skalbiniai neužstoja radiatoriaus. Kartais namų jaukumą bandome sukurti būtent ten, kur namui svarbiausia laisvai judinti orą.

Daugiabučiuose situacija dar jautresnė. Vienuose butuose šiluma laikosi geriau, kituose daugiau lemia kampinė siena, aukštas, langų būklė ar vamzdynų ypatumai. Todėl užuolaidos nėra universalus atsakymas į visas šalto būsto problemas, tačiau tai vienas iš tų dalykų, kuriuos galima patikrinti pačiam per kelias minutes, nelaukiant meistro ir nieko neperkant.

Šildymo sezonas prasidėjo, o kambarys vis tiek vėsus: kaltė gali slypėti užuolaidoseNuotrauka: Pexels / Erik Mclean

Užuolaidų nereikia atsisakyti – joms tereikia rasti kitą vietą

Praktiškiausia taisyklė paprasta: radiatoriui reikia palikti kuo daugiau atviros erdvės. Jei įmanoma, užuolaidas galima pakabinti taip, kad jos baigtųsi virš radiatoriaus, arba vakare jas praskleisti tiek, kad šiluma galėtų kilti į patalpą. Kartais užtenka užuolaidą šiek tiek patraukti į šoną ir po valandos palyginti, ar kambario viduryje jaučiamas skirtumas.

Jeigu privatumo reikia būtent vakare, gali padėti kita lango uždengimo kombinacija: prie stiklo esanti žaliuzė ar roletas, o dekoratyvios užuolaidos paliekamos labiau šonuose. Taip langas nelieka visiškai atviras, bet radiatorius nepradingsta už storo audinio sienos. Svarbu ir tai, kad prie radiatoriaus nekabotų skalbiniai – jie ne tik stabdo šilumos sklaidą, bet ir ilgina džiūvimą.

Verta atkreipti dėmesį ir į palangę. Ant jos sustatytos didelės gėlės, dėžės ar dekoracijos gali nukreipti šiltą orą atgal prie lango, ypač jei palangė labai išsikišusi. Namuose nereikia visko paversti sterilia technine erdve, tačiau keli centimetrai laisvumo aplink radiatorių kartais duoda daugiau komforto nei dar vienas pledas ant sofos.

Ne kiekviena vėsa yra užuolaidų problema

Jeigu užuolaidos atitrauktos, radiatorius aiškiai šiltas, o kambarys vis tiek nemaloniai šaltas, priežasties reikia ieškoti plačiau. Vėsą gali leisti nesandarūs langai, durų tarpai, šaltos išorinės sienos, netolygiai veikiantis radiatorius ar nepakankama oro cirkuliacija visame būste. Užtrauktos užuolaidos šių bėdų nesukuria, bet gali jas sustiprinti ir apsunkinti supratimą, kur dingsta šiluma.

Čia svarbi ir kita pusė: namo šildymo sistema negali prisitaikyti prie kiekvieno baldo ar interjero sprendimo bute. Gyventojas mato vėsų kampą ir pagrįstai tikisi komforto, o šilumos tiekimas vyksta pagal viso namo sistemą, kurios galimybės ribotos. Dėl to prasmingiausia pradėti nuo to, ką galima pakeisti savo erdvėje, o tik tada spręsti, ar problema gali būti bendresnė.

Jeigu radiatorius viršuje šiltas, apačioje visai šaltas, girdisi neįprasti garsai arba viename kambaryje temperatūra akivaizdžiai skiriasi nuo kitų, verta kreiptis į namo administratorių ar už šildymą atsakingą specialistą. Tokie ženklai jau kalba ne apie užuolaidų klostes, o apie sistemą, kurią reikia apžiūrėti. Vis dėlto net ir sutvarkius techninius dalykus būtų gaila vėl paslėpti šilumą už tankaus audinio.

Šilti namai ne visada prasideda nuo stipriau atsukto radiatoriaus. Kartais jie prasideda nuo paprasto žvilgsnio į langą: ar gražios užuolaidos tik puošia kambarį, ar jau tapo siena tarp jūsų ir šilumos, už kurią mokate visą žiemą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!