Prieš dvejus metus įsirengėme saulės elektrinę, nes „elektra bus beveik nemokama“: dabar skaičiuoju, kiek kainuos nauja sąskaitos eilutė

Kai 2024 metais ant mūsų namo stogo montavo saulės modulius, vyras sakė, kad pagaliau galėsime ramiau žiūrėti į elektros sąskaitas. Aš irgi taip galvojau. Dabar, išgirdusi apie nuo 2027 metų numatytą papildomą mokėjimą gaminantiems vartotojams, išsitraukiau senus skaičiavimus. Elektrinė tebėra naudinga, tačiau tarp „sutaupysime“ ir „elektra bus beveik nemokama“ pasirodė esantis gana didelis skirtumas.

Mūsų namuose elektra reikalinga ir šildymui, todėl žiemą sąskaitos būdavo tokios, kad prieš atidarydama laišką jau maždaug žinodavau, kokia bus nuotaika. Pradėję domėtis saulės elektrine, išgirdome kelis skirtingus pasiūlymus, bet visuose labiausiai į akis krito tas pats skaičius – kiek sutaupysime per metus.

Pasirinkome 10 kilovatų elektrinę. Šiame mūsų šeimos skaičiavime visas įrengimas kainavo 9 000 eurų, o atėmus 3 000 eurų paramą iš savų santaupų liko sumokėti 6 000 eurų. Tai buvo nemaži pinigai: dalį jų iki tol laikėme virtuvės atnaujinimui, tačiau nusprendėme, kad spintelių durelės dar palauks.

Apie naudojimosi tinklais kainą žinojome. Ji buvo paminėta, mes linktelėjome, tik kažkodėl galvoje geriausiai išliko sakinys apie beveik nemokamą elektrą. Kai pats nori patikėti geru pirkiniu, smulkesnius skaičius perskaitai gerokai greičiau negu didelį pažadą.

Saulės elektrinė ir kaupikliai

Pirmą kartą suskaičiavau ne pagamintą elektrą, o likusią sąskaitą

Kad nepasimesčiau tarp mėnesių, dabar viską susirašiau pagal vienų pilnų metų pavyzdį. Tarkime, mūsų namas per metus suvartoja 9 000 kilovatvalandžių, o elektrinė tiek pat pagamina. Iš pirmo žvilgsnio turėtų būti lygu nuliui: kiek reikia, tiek turime.

Tačiau dieną, kai elektrinė gamina daugiausia, mūsų dažnai nėra namuose. Dalis elektros sunaudojama iš karto, o likusi patenka į tinklą ir susigrąžinama vėliau. Mūsų pavyzdyje tiesiogiai sunaudojame 2 700 kWh, o į tinklą patiekiame ir vėliau atgauname 6 300 kWh.

2026 metais už atgautą energiją žemosios įtampos tinkle mokama 0,0726 euro už kilovatvalandę su PVM, jeigu pasirinktas atsiskaitymas už atgautą kiekį. Taigi mūsų pavyzdžio metinis mokėjimas už šią paslaugą būtų 6 300 × 0,0726 = 457,38 euro. ESO taip pat siūlo kitus atsiskaitymo būdus, todėl šis tarifas nėra vienintelis galimas pasirinkimas.

Pridėjau dar mūsų pavyzdyje numatytus 3 eurus per mėnesį pastovių tiekėjo plano mokesčių. Per metus susidaro 36 eurai, o bendra suma – 493,38 euro, nors elektrinė pagamino tiek pat kilovatvalandžių, kiek namas suvartojo.

Vyras, pamatęs mano lapą, pasakė, kad vis tiek geriau negu mokėti porą tūkstančių. Su tuo nesiginčijau. Man tiesiog pirmą kartą tie beveik penki šimtai eurų buvo užrašyti vienoje vietoje, o ne išsibarstę per dvylika sąskaitų.

Šis skaičiavimas sąmoningai paprastas: jame nėra papildomai perkamos elektros, nes pasirinkome vienodą metinę gamybą ir vartojimą. Tikrame name rezultatas gali skirtis dėl oro, vartojimo, elektrinės darbo ir sukaupto kiekio apskaitos. Jeigu elektros pritrūksta, už trūkumą reikia mokėti papildomai.

Nuo 2027 metų – papildoma dedamoji, tačiau vienas centas dar nėra patvirtintas tarifas

Žinia apie naują mokėjimą mane labiausiai suerzino todėl, kad elektrinę pirkome ilgam. Mes nekeičiame jos kas dvejus metus kaip telefono, todėl norisi suprasti, kokios sąlygos bus ne tik šį rudenį.

Patikrinus oficialią informaciją paaiškėjo, kad pokytis jau peržengė vien diskusijų stadiją. 2026 m. liepą Seimas pritarė sprendimams išlaikyti dvipusę apskaitą, kartu numatant papildomą tiekėjų paslaugos finansavimo dedamąją nuo 2027 metų. Gaminantiems vartotojams jos riba – iki 1 cento be PVM už į tinklą patiektą kilovatvalandę. Konkretų dydį turi nustatyti VERT.

Man svarbiausia buvo suprasti, nuo ko ji skaičiuojama. Dabartiniame mūsų pasirinktame ESO plane mokame už iš tinklo atgautą elektrą, o naujoji dedamoji numatyta už į tinklą patiektą kiekį. Mūsų paprastame pavyzdyje abu kiekiai vienodi, tačiau kiekvienos šeimos apskaitoje taip būti neprivalo.

Jeigu mūsų į tinklą patiektoms 6 300 kWh būtų taikoma maksimali vieno cento be PVM riba, gautume 63 eurus be PVM. Pritaikius 21 proc. PVM, suma būtų 76,23 euro per metus, arba vidutiniškai 6,35 euro per mėnesį.

Tai nėra mūsų būsimos sąskaitos prognozė. Tai skaičiavimas pagal nustatytą viršutinę ribą, padedantis suprasti galimą dydį. Vieno cento riba savaime nereiškia, kad būtent toks tarifas bus taikomas visiems.

VERT 2026 m. spalio 8 d. paskelbė patvirtinusi tvarkas, pagal kurias bus vertinamos tiekėjų sąnaudos ir gaminančių vartotojų teikiama nauda elektros rinkai. Vadinasi, turės būti vertinama ir tai, kiek ši sistema kainuoja, ir tai, kokį poveikį saulės elektrinės daro didmeninėms kainoms.

Saulės elektrinės namams

Ar dėl papildomų 76 eurų elektrinė nebeatsiperka?

Šito manęs paklausė ir kaimynė. Ji elektrinės dar neturi, todėl kiekviena tokia naujiena jai tampa dar vienu argumentu palaukti. Aš pirmiausia perskaičiavau savąjį pavyzdį.

Jeigu be elektrinės visas 9 000 kWh pirktume po 25 centus, vien elektra kainuotų 2 250 eurų per metus. Tie 25 centai čia yra pasirinkta palyginimo prielaida, o ne visiems galiojanti rinkos kaina. Pridėjus tą patį 36 eurų pastovų mokestį, bendra metinė suma būtų 2 286 eurai.

Su elektrine mūsų apskaičiuotos išlaidos siekia 493,38 euro, todėl metinis skirtumas būtų 1 792,62 euro. Padalijus mūsų investuotus 6 000 eurų iš šios sumos, paprastasis atsipirkimo laikas išeitų apie 3,35 metų.

Jeigu papildomai pridėtume minėtą maksimalaus tarifo scenarijų – 76,23 euro per metus – sutaupymas sumažėtų iki 1 716,39 euro, o paprastasis atsipirkimas pailgėtų maždaug iki 3,5 metų.

Tai dar nėra visas investicijos vertinimas: neįtraukiau finansavimo kainos, remonto, galimo įrangos keitimo ar ilgainiui kintančios gamybos. Be to, 2026 metų tinklų tarifo negalima laikyti garantuota 2027–2030 metų kaina. Tačiau net toks palyginimas padėjo atsakyti į konkretų klausimą: šiame pavyzdyje nauja dedamoji sutaupymą sumažina, bet jo nepanaikina.

Didesnį skirtumą padarytų pasikeitusi perkamos elektros kaina. Jeigu ji būtų mažesnė už mūsų pasirinktus 25 centus, elektrinė kasmet sutaupytų mažiau, todėl atsipirkimas ilgėtų ir be jokio naujo mokėjimo.

O kas iš tikrųjų laukia 2030 metais?

Pradėjusi skaityti apie ateitį radau ir skaičius iki 2030-ųjų. Juos lengva perskaityti kaip jau sudarytą būsimų mokesčių kalendorių, nors dokumentuose jie pateikiami kaip preliminarus modeliavimas.

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte gaminantiems vartotojams buvo skaičiuojama 0,76 cento už į tinklą patiektą kWh be PVM 2027 metais ir 0,77 cento 2030 metais. Tai nėra patvirtinti tų metų tarifai. Pagal mūsų 6 300 kWh pavyzdį ir pritaikius 21 proc. PVM, šie dydžiai reikštų atitinkamai apie 57,93 ir 58,70 euro per metus.

Taigi iš šių preliminarių skaičių negalima daryti išvados, kad 2030 metais šeimą neišvengiamai užgrius kelis kartus didesnis naujas mokestis. Taip pat negalima pažadėti, kad visos likusios sąskaitos dalys iki tol nesikeis.

2030-ieji oficialiuose planuose yra ir gaminančių vartotojų plėtros etapas: Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytas tikslas pasiekti 300 tūkst. gaminančių ir aktyviųjų vartotojų. Tai plėtros tikslas, o ne savaiminė data, nuo kurios dabartinė buitinių vartotojų apskaita būtų panaikinama.

Mūsų šeimai tai reiškia, kad iki 2030 metų dar teks perskaičiuoti ne vieną lentelę. Reikės žiūrėti, kiek elektros iš tikrųjų sunaudojame vietoje, kiek atiduodame į tinklą, kokį atsiskaitymo būdą pasirenkame ir kiek kainuotų elektra be elektrinės.

Apie kaupiklį irgi pagalvojome, bet dabar jau norėčiau atskiro skaičiavimo. Jeigu jis per metus leistų 1 000 kWh mažiau atiduoti į tinklą ir vėliau susigrąžinti, vien pagal dabartinį 0,0726 euro tarifą sutaupytume 72,60 euro tinklo paslaugos išlaidų, dar neįvertinę kaupimo nuostolių ir kitų sąlygų. Tai padeda suprasti, kodėl kelių tūkstančių eurų pirkinio negalima pagrįsti vien noru išvengti vienos sąskaitos eilutės.

Kai viską suskaičiavau, elektrinės nuo stogo nukelti nebenorėjau. Norėjosi tik, kad prieš dvejus metus būtume ilgiau kalbėję apie liksiančias išlaidas, o ne vien apie išnyksiančias sąskaitas.

Vyras paklausė, ar šiandien vėl ją pirktume. Pasakiau, kad greičiausiai taip, tik šį kartą į pasiūlymą atsineščiau savo skaičiuotuvą. Virtuvės durelės, beje, tebėra tos pačios.