Prieš pirmą kartą užkuriant krosnį: ką patikrinti po vasaros pertraukos

Pirmieji šaltesni rugsėjo vakarai dažnai ateina netikėtai. Dieną dar galima vaikščioti su lengva striuke, o vakare namuose jau norisi užkurti krosnį ir pagaliau pajusti tą malonią rudens šilumą. Tačiau po kelių mėnesių vasaros pertraukos tiesiog sukrauti malkas, įkišti degtuką ir tikėtis, kad viskas veiks taip pat kaip praėjusią žiemą, nėra pati geriausia mintis. Per vasarą dūmtraukyje gali būti susikaupusių senų suodžių, atsiradę plyšių, į vidų gali patekti paukščių lizdų ar kitų šiukšlių, o kai kurių problemų žmogus nepastebi tol, kol namuose jau nepasklinda dūmai.

Todėl pirmasis rudens kūrenimas turėtų prasidėti ne nuo malkų, o nuo kelių paprastų patikrinimų. Jie neužima daug laiko, tačiau gali padėti išvengti situacijos, kai vos pradėjus kūrenti kambaryje pasirodo dūmų kvapas, kaminas nebetraukia arba dar blogiau – užsidega jame susikaupę suodžiai.

Pirmiausia pažiūrėkite ne į krosnį, o į kaminą

Dūmtraukis yra viena svarbiausių visos sistemos dalių, tačiau būtent apie jį dažnai pagalvojama paskiausiai. Jei praėjusio sezono pabaigoje kaminas nebuvo išvalytas, nereikėtų manyti, kad per vasarą suodžiai kažkur dingo. Jie liko ten pat, o kartu su dervų sankaupomis gali tapti rimtu gaisro pavojumi.

Ypač daug nuosėdų susidaro, jei praėjusią žiemą buvo kūrenama drėgnomis malkomis arba krosnis dažnai degė lėtai, su mažu oro kiekiu. Tokiu režimu degimas nėra toks švarus, todėl dūmtraukyje greičiau kaupiasi suodžiai ir dervos.

Prieš pirmą kūrenimą verta įsitikinti, kad dūmtraukis išvalytas ir neužsikimšęs. Jei pats to saugiai padaryti negalite, protingiau kviesti kaminkrėtį. Lipti ant šlapio ar stataus stogo vien dėl to, kad „visada pats valydavau“, rudenį tikrai nėra verta.

Kietuoju kuru kūrenamų įrenginių dūmtraukius reikia valyti reguliariai ir šildymo sezono metu. Tai nėra vien darbas rugsėjo pradžiai, kurį atlikus galima visą žiemą apie kaminą pamiršti.

Apžiūrėkite kiekvieną plyšelį – ypač ten, kur seniau nekreipėte dėmesio

Per vasarą krosnis stovi nenaudojama, tačiau tai nereiškia, kad jos būklė visiškai nesikeičia. Senesnio mūro siūlėse gali atsirasti įtrūkimų, ištrupėti skiedinys, atsilaisvinti durelės ar jų sandarinimo elementai. Mažas plyšelis žmogui gali atrodyti nereikšmingas, tačiau kūrenant pro jį gali veržtis karšti degimo produktai ar kibirkštys.

Todėl apžiūrėkite ne tik pačią pakurą, bet ir krosnies sieneles, vietas aplink dureles, dūmtakio sujungimus bei matomą kamino dalį. Palėpėje esantis mūrinis dūmtraukis taip pat vertas dėmesio – įskilimai ten ypač pavojingi, nes aplink dažnai yra medinių konstrukcijų, šiltinimo medžiagų ir kitų lengvai užsidegančių elementų.

Jeigu matote naują įtrūkimą, pajuodusią vietą, atšokusį tinką ar suodžių žymes ten, kur jų anksčiau nebuvo, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastį. Vien užtepti gražų sluoksnį tinko ir užkurti krosnį nėra sprendimas.

Taip pat patikrinkite pakuros dureles. Jos turi normaliai užsidaryti ir laikytis savo vietoje. Jei vyriai išklibę, sklendės juda sunkiai arba kažkuri detalė akivaizdžiai deformuota, geriau ją sutvarkyti prieš kūrenant, o ne tada, kai viduje jau liepsnoja malkos.

Pirmą kartą neprikraukite pilnos pakuros

Net jeigu viskas atrodo tvarkinga, pirmą rudens kūrenimą verta pradėti ramiai. Nereikia po visos vasaros iš karto prikrauti pilnos krosnies ir bandyti per pusvalandį įkaitinti visą namą.

Pirmasis nedidelis kūrenimas leidžia patikrinti trauką ir stebėti, ar dūmai normaliai keliauja į kaminą. Jei tik užkūrus dūmai pradeda veržtis į patalpą, tai ženklas, kad kažkas negerai. Problema gali būti dūmtraukyje, ventiliacijoje, sklendės padėtyje arba pačioje krosnyje.

Nereikėtų bandyti tokios problemos „pradeginti“ prikrovus dar daugiau malkų. Jei dūmai neina ten, kur turi, pirmiausia reikia nustatyti priežastį.

Krosniai užkurti taip pat negalima naudoti benzino, dyzelino ar kitų degių skysčių. Liepsna nuo jų gali pliūptelėti taip staigiai, kad žmogus nespės sureaguoti. Geriau naudoti sausas skiedras, popierių arba tam skirtus prakurus.

Ir dar viena paprasta, bet svarbi taisyklė – pradžioje kūrenkite sausomis malkomis. Drėgna mediena ne tik prasčiau šildo, bet ir greičiau teršia dūmtraukį.

Prie krosnies per vasarą dažnai atsiranda tai, ko ten neturėtų būti

Vasarą nekūrenama krosnis neretai tampa tiesiog patogiu baldu. Šalia jos atsiranda dėžės, malkų krūva, laikraščiai, batai, drabužiai ar net baldai. Kol krosnis šalta, tai neatrodo pavojinga. Problema atsiranda tada, kai rudenį ji vėl įkaista.

Prieš pirmą kūrenimą apsidairykite aplink. Degūs daiktai neturėtų būti laikomi prie pat įkaitusių paviršių ar pakuros. Ypač svarbu nieko nedžiovinti ant pačios krosnies. Atrodytų patogu ant jos padėti drėgnas pirštines ar kojines, tačiau perkaitęs audinys gali užsidegti.

Prie pakuros turi būti ir nedegus pagrindas, kuris apsaugotų grindis, jei atidarius dureles iškristų žarija. Senesniuose namuose dažnai naudojamas skardos lakštas, kitur – plytelės ar kita nedegi danga.

Taip pat verta pasiruošti vietą pelenams. Ką tik išsemti pelenai gali atrodyti visiškai šalti, nors jų viduje dar rusena anglys. Dėl to jų negalima iškart pilti į plastikinį kibirą, šiukšliadėžę ar komposto dėžę. Saugiausia naudoti metalinę talpą ir leisti pelenams visiškai atvėsti.

Vienas mažas prietaisas gali perspėti apie pavojų, kurio žmogus nepajus

Prieš šildymo sezoną verta patikrinti ne tik krosnį, bet ir detektorius namuose. Dūmų detektorius turi veikti, jo baterija neturėtų būti išsikrovusi. Jei namuose kūrenama krosnis, židinys ar naudojamas kitas degimo procesą turintis šildymo įrenginys, labai pravartu turėti ir smalkių detektorių.

Smalkės pavojingos tuo, kad žmogus jų neužuodžia ir nemato. Jos gali kauptis dėl prastos traukos, netinkamos ventiliacijos ar per anksti uždarytos krosnies sklendės. Todėl vien pasitikėti nosimi ir sakyti „jei būtų problema, užuosčiau“ čia negalima.

Jeigu smalkių detektorius jau įrengtas, prieš sezoną verta patikrinti jo veikimą pagal gamintojo instrukciją ir įsitikinti, kad jis nėra pasiekęs eksploatacijos pabaigos. Tas pats galioja ir dūmų detektoriui.

Svarbu ir krosnies sklendės neuždaryti per anksti. Net jei atviros liepsnos nebematyti, žarijos dar gali rusenti ir išskirti smalkes. Sklendė visiškai uždaroma tik tada, kai degimas tikrai pasibaigęs.

Pirmas rudens kūrenimas neturėtų būti eksperimentas

Kai vakare namuose pasidaro vėsu, labai norisi tiesiog užkurti krosnį ir apie visa kita pagalvoti rytoj. Tačiau būtent pirmas kūrenimas po kelių mėnesių pertraukos yra geriausias momentas sustoti ir viską patikrinti.

Išvalytas kaminas, tvarkinga krosnis, nėra plyšių, veikia sklendės ir durelės, prie pakuros nėra degių daiktų, paruoštos sausos malkos, o dūmų ir smalkių detektoriai veikia – tik tada galima ramiai pradėti naują šildymo sezoną.

Šitie darbai nėra tokie malonūs kaip pirmą šaltą vakarą atsisėsti prie šiltos krosnies. Bet vienas patikrinimas rugsėjį gali apsaugoti nuo problemos, kuri žiemą kainuotų nepalyginamai daugiau. Todėl prieš dedant pirmą malką verta pirmiausia skirti keliolika minučių pačiai krosniai ir kaminui – po vasaros jie nusipelno dėmesio ne mažiau nei namo langai ar stogas.