Prieš pirmą kūrenimą židinyje patikrinkite dūmtraukį: vasarą jame gali atsirasti kliūčių

„Tik įkūriau, o dūmai – tiesiai į kambarį.“ Tokia nemaloni rudens vakaro pradžia dažnai atrodo kaip netikėtas židinio gedimas. Tačiau neretai problema prasideda daug anksčiau – per vasarą, kai apie dūmtraukį niekas net nepagalvoja.

Šiltuoju metu židinys stovi ramus, sklendė uždaryta, namuose nekvepia malkomis. Tačiau ant stogo krenta lapai, į angą gali patekti smulkių šakelių, o kartais dūmtraukį patrauklia vieta laiko paukščiai ar vabzdžiai. Pirmas kūrenimas tada tampa ne jaukiu vakaru, o skubiu langų varstymu ir klausimu, kodėl dūmai nekyla ten, kur turėtų.

Dūmtraukis nėra ta namų dalis, kurią galima prisiminti tik tada, kai jau pasirodo dūmai ar juntamas aitrus kvapas. Prieš prasidedant šildymo sezonui verta į jį pažvelgti kaip į visą sistemą: židinį, krosnelę, jungiamąjį vamzdį, sklendę ir patį kanalą. Vienas mažas užsikimšimas ar susikaupusių suodžių sluoksnis gali sugadinti vakarą, o blogiausiu atveju – kelti rimtą pavojų namams ir žmonėms.

Vasarą dūmtraukyje vyksta daugiau, nei atrodo

Iš lauko dūmtraukio viršus gali atrodyti visiškai tvarkingas, bet tai dar nereiškia, kad jo kanalas laisvas. Jei nėra tinkamos apsaugos, į jį vėjas gali pripūsti sausų lapų, smulkių šakelių, sėklų ar kitų lengvų nešvarumų. Po audringos vasaros ir ankstyvo rudens lietų tokios smulkmenos susiguli, sudrėksta ir ima trukdyti oro judėjimui.

Kita dažna priežastis – gyvūnai. Paukščiai, ypač jei dūmtraukis ilgai nenaudojamas, gali bandyti jame sukti lizdą, o vabzdžiai kartais palieka sankaupas prie angos. Net ir nedidelė kliūtis svarbi, nes dūmtraukio trauka priklauso nuo laisvo, tolygaus kelio dūmams. Kai tas kelias susiaurėja, dūmai gali grįžti į patalpą, sunkiau įsidega ugnis, o stiklas greičiau apsineša suodžiais.

Vasarą savo darbą atlieka ir drėgmė. Lietus, kondensatas bei temperatūrų kaita gali paveikti senesnį mūrą, sandūras ar metalines dalis. Jei židinys ar krosnelė nebuvo kūrenami kelis mėnesius, pirmasis degimas gali atskleisti ne tik užkritusius lapus, bet ir atsiradusį nesandarumą, pažeistą įdėklą ar atsilaisvinusias detales.

Prieš pirmą kūrenimą židinyje patikrinkite dūmtraukį: vasarą jame gali atsirasti kliūčiųNuotrauka: Unsplash / Martin Martz

Kodėl pirmasis vakaras prie židinio taip greitai tampa nervų išbandymu

Žmogus pyksta ne vien dėl dūmų. Jis pyksta todėl, kad židinį dažniausiai kuria tada, kai jau nori šilumos ir ramybės: grįžęs po darbo, savaitgalį susirinkus šeimai, atvėsus namams. Vietoje to tenka atidaryti langus, saugoti, kad dūmai nepasklistų po kambarius, ir galvoti, ar saugu tęsti kūrenimą.

Ypač nepatogu šeimoms su mažais vaikais, vyresniems žmonėms ar tiems, kurie namuose turi augintinių. Dūmai patalpoje nėra tas nepatogumas, kurį reikėtų „pakentėti, kol prasitrauks“. Jei trauka prasta, ugnį reikėtų gesinti saugiai, patalpą išvėdinti ir nebandyti problemos įveikti vis pridedant daugiau malkų – didesnė liepsna neužkimšto dūmtraukio neatlaisvins.

Kita pusė – meistrai ir kaminų priežiūros specialistai – su tokiais iškvietimais susiduria kas rudenį. Kai visi vienu metu prisimena pirmą kūrenimą, tenka laukti eilėje, nors apžiūrą buvo galima atlikti anksčiau. Tai nėra vien formalus sezoninis darbas: dūmtraukyje gali kauptis suodžiai, degimo produktų nuosėdos, o prie jų prisidėjus kliūčiai ar prastai traukai rizika tik didėja.

Patikra prieš kūrenimą leidžia vakarą palikti vakarui

Prieš pirmą kartą užkuriant židinį verta apžiūrėti tai, ką galima pasiekti saugiai iš vidaus: ar pakura švari, ar sklendė lengvai juda, ar jungtys atrodo sandarios, ar nėra iškritusių detalių bei neįprastų kvapų. Jei naudojama krosnelė su stiklu, verta išvalyti pelenus ir patikrinti, ar durelės gerai užsidaro. Tačiau vien akimis apžiūrėti pakurą nepakanka – tikrasis dūmtraukio kelias tęsiasi aukščiau.

Ant stogo savarankiškai lipti nereikėtų, ypač jei jis status, šlapias ar dūmtraukis sunkiai pasiekiamas. Saugiausias sprendimas – pasirūpinti profesionalia dūmtraukio apžiūra ir valymu, kai kyla bent menkiausia abejonė dėl traukos, švaros ar kanalo būklės. Specialistas gali įvertinti ne tik ar nėra lizdo ar šiukšlių, bet ir ar dūmtraukis nepažeistas, ar nėra pavojingų suodžių sankaupų.

Priežiūra svarbi ir tiems, kurie židiniu naudojasi tik retkarčiais. Retas kūrenimas nereiškia, kad dūmtraukis nereikalauja dėmesio – kaip tik ilgas nenaudojamas laikotarpis suteikia progą jame atsirasti tam, ko per žiemą nepastebėtumėte. O ateityje nuo dalies rūpesčių gali apsaugoti tinkamai parinkta dūmtraukio viršaus apsauga, kuri netrukdo traukai, bet sumažina šiukšlių ir gyvūnų patekimo tikimybę.

Jaukus židinio spragsėjimas prasideda ne nuo degtuko ir ne nuo pirmos įmestos malkos. Jis prasideda nuo laisvo, švaraus dūmtraukio – tokio paprasto dalyko, kurį patikrinus laiku, rudens vakaras ir lieka tuo, kuo turi būti: šiltas, ramus ir be dūmų kambaryje.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!