Rudenį vapsvos tampa įkyrios sode: trys daiktai aplink terasą gali jas atbaidyti

Ar ir jums taip nutinka: tik išnešate kavą į terasą, ant stalo padedate pyrago gabalėlį ar perpjaunate obuolį, o po kelių minučių aplink jau sukasi vapsva? Iš pradžių ją dar galima ramiai nuvyti ranka, bet netrukus atsiranda antra, trečia, ir pietūs lauke ima panašėti į nuolatinį budėjimą. Rudenį ši situacija pažįstama daugeliui sodų ir sodybų šeimininkų.

Didžiausias susierzinimas kyla ne vien dėl zvimbimo. Vapsva nutupia ant saldaus gėrimo krašto, įlenda į uogienę, praskrenda visai prie vaiko veido, o žmogus pradeda nervintis ir pats. Vis dėlto terasos nereikia iš karto uždaryti iki pirmųjų šalnų. Keletas paprastų daiktų gali padėti padaryti šią vietą joms mažiau patrauklią, jei naudojami protingai.

Svarbu tik nesitikėti stebuklo: nei kvapas, nei gaudyklė nepavers sodo zona be vapsvų, ypač jei netoliese yra lizdas ar ant stalo gausu maisto. Tačiau rudenį dažnai lemia smulkmenos – kur paliktas saldus gėrimas, kur stovi šiukšliadėžė ir ką vapsvos pirmiausia pajunta atskridusios prie terasos.

Rudenį jos ieško ne konflikto, o lengvo maisto

Vasaros pabaigoje ir rudenį vapsvos ypač aktyviai ieško cukraus. Jas traukia prinokę obuoliai, kriaušės, vynuogės, sultys, limonadas, ledai, pyragai ir net lipnus lašas ant stalo. Todėl jos prie terasos atsiranda ne todėl, kad pasirinko būtent jūsų šeimą, o todėl, kad ši vieta joms tampa patogiu maitinimosi tašku.

Žmogus dažniausiai supyksta tada, kai jaučiasi neturintis pasirinkimo: negali ramiai pavalgyti, vaikus reikia vis raginti neplasnoti rankomis, o svečiai ima dairytis, kur persėsti. Tačiau vapsvos elgesį stiprina ir mūsų įpročiai. Atvira sulčių stiklinė, lėkštė su vaisiais bei perpildyta šiukšliadėžė joms yra daug aiškesnis kvietimas nei bet koks gražus terasos dekoras.

Rudens popietėse problema gali atrodyti dar aštresnė, nes žmonės nori paskubėti pasidžiaugti paskutinėmis šiltesnėmis dienomis. Terasoje ilgiau stovi maistas, kepama mėsa, geriama saldi arbata. Vapsvoms tai – ne viena atsitiktinė vaišė, o kasdien pasikartojantis signalas grįžti į tą pačią vietą.

Trys daiktai, kurie gali pakeisti terasos „kvietimą“

Pirmas paprastas daiktas – sandarūs indai maistui ir gėrimams. Ąsotis su dangteliu, gertuvė, stiklinė su uždengiamu viršumi ar net paprastas maisto gaubtas nėra įspūdingi sprendimai, tačiau jie pašalina pagrindinę priežastį, dėl kurios vapsva nusileidžia prie stalo. Ypač verta uždengti saldžius gėrimus: vapsvai įkritus į skardinę ar tamsų butelį, ją žmogus gali pastebėti per vėlai.

Antras daiktas – nedidelis ventiliatorius, nukreiptas ne į svečius, o per stalo kraštą ar maisto zoną. Vapsvos nėra dideli ir sunkūs vabzdžiai, todėl pastovesnė oro srovė joms apsunkina nusileidimą ir skraidymą prie vaišių. Tai nėra triukas, kuris išvaikys jas iš viso kiemo, bet prie stalo dažnai suteikia tą kelių ramesnių minučių skirtumą, kurio ir reikia pietaujant lauke.

Trečias daiktas – atskiras, sandariai uždaromas atliekų kibiras, pastatytas toliau nuo terasos. Jis atrodo toks akivaizdus, kad dažnai lieka pamirštas: po vakarienės maisto likučiai, sulčių pakuotės ir vaisių žievės neretai paliekami atvirame maiše visai šalia durų. Jei terasos šiukšles galima išnešti iškart, o kibiro dangtį laikyti uždarytą, vapsvos turi viena priežastimi mažiau sukiotis prie žmonių.

Rudenį vapsvos tampa įkyrios sode: trys daiktai aplink terasą gali jas atbaidytiNuotrauka: Pexels / Kristina Chuprina

Vien kvapo ar gaudyklės nepakanka

Prie terasų dažnai dedami įvairūs kvapnūs augalai, eteriniais aliejais suvilgyti audiniai ar saldžios gaudyklės. Kai kuriems žmonėms stipresni kvapai atrodo nemalonūs vapsvoms, tačiau jų poveikis lauke būna nepastovus: vėjas kvapą greitai išnešioja, o šalia paliktas limonadas dažnai nugali bet kokį aromatą. Dėl to kvapą verta laikyti tik papildoma priemone, o ne pagrindine apsauga.

Su gaudyklėmis reikia elgtis dar atsargiau. Jei jos saldžiai kvepia ir pastatomos prie pat stalo, jos gali ne atitraukti, o kaip tik sukoncentruoti vabzdžius ten, kur sėdi žmonės. Jei tokia priemonė naudojama, jai vieta yra toliau nuo terasos ir nuo įėjimo į namus, o ne ant pietų stalo kampo.

Yra ir paprasta taisyklė, kurią lengva pamiršti, kai vapsva skraido prie veido: jos nereikia daužyti ar staigiai mosuoti rankomis. Vabzdys gali sureaguoti gynybiškai, ypač jei netoliese yra daugiau vapsvų. Ramiai atsitraukti, uždengti maistą ir palaukti, kol ji nuskris, dažnai yra saugiau nei bandyti laimėti trumpą, nervingą kovą.

Kai problema jau nebe apie vieną vapsvą

Šeimai su mažais vaikais vapsvos prie terasos kelia daugiau įtampos nei porai, kuri ramiai geria kavą. Vaikas gali griebti vabzdį, išsigąsti jo zvimbimo arba neatidžiai gurkštelėti gėrimo. Senjorams ir alergiškiems žmonėms įgėlimas taip pat gali būti rimtesnė priežastis neignoruoti problemos. Tokiais atvejais ypač svarbu nepalikti atvirų saldžių produktų ir žinoti, ar šeimoje yra žmogus, kuriam reikėtų skubios pagalbos po įgėlimo.

Kita vertus, ne kiekviena vapsva sode reiškia, kad būtina iš karto ieškoti lizdo ar imtis drastiškų priemonių. Jos taip pat yra sodo ekosistemos dalis ir medžioja kitus vabzdžius. Problema prasideda tada, kai lizdas yra labai arti kasdien naudojamos vietos – po stogo pakraščiu, sienos plyšyje, terasos konstrukcijose ar greta tako – ir skraidymas tampa nuolatinis bei agresyvesnis.

Tokio lizdo geriau neliesti savarankiškai, nepurkšti atsitiktinėmis priemonėmis ir neužkimšti angos, kol vapsvos aktyvios. Bandymas „greitai susitvarkyti“ gali baigtis daug įgėlimų, o vabzdžiai kartais randa kelią į patalpas. Jei lizdas kelia realų pavojų, saugiausia kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus ir iki tol laikytis atokiau nuo tos vietos.

Rami terasa rudenį dažniausiai prasideda ne nuo kovos su vapsvomis, o nuo mažiau joms palankios tvarkos: uždengto gėrimo, oro srovės prie stalo ir atliekų, kurios nelaukia iki ryto. Vapsvos ieško lengviausio kelio prie maisto – todėl kartais užtenka padaryti, kad tas kelias vestų ne per jūsų popietę.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!