Užpyliau verdančio vandens į kriauklę, kaip patarė internete, ir tik tada sužinojau, kodėl taip daryti pavojinga

Vakarienė jau beveik baigta: keptuvėje liko riebaluotas padažas, kriauklė vandens praleidžia vis lėčiau, o telefone iššoka pažįstamas patarimas – užpilkite verdančio vandens. Atrodo logiška. Karštis ištirpins riebalus, viskas nubėgs, ir nereikės nei ardyti sifono, nei važiuoti pirkti priemonių.

Tačiau būtent čia daugelis padaro tai, kas tuo momentu atrodo kaip greitas išsigelbėjimas. Į kriauklę suverčiamas visas puodas ką tik užvirusio vandens, o po kelių minučių pasidžiaugiama, kad vanduo vėl sukasi į nutekėjimą. Problema ta, kad nemaloni pasekmė ne visada pasirodo tą pačią dieną.

Verdantis vanduo nėra universalus ir saugus vamzdžių gelbėtojas. Kai kuriose virtuvėse jis nieko blogo nepadarys, tačiau kitose gali tapti paskutiniu lašu jau pavargusioms plastikinėms jungtims, sandarikliams ar pačiam nutekėjimui. O riebalinio kamščio jis dažnai neišsprendžia – tik pastumia jį toliau, kur prieiti jau gerokai sunkiau.

Atrodo, kad riebalai dingo, bet jie dažnai tik persikėlė

Kai į šaltą, riebalais apsinešusį vamzdį patenka labai karštas vanduo, riebalai iš tiesų suminkštėja. Todėl vanduo trumpam pradeda bėgti greičiau, ir susidaro įspūdis, kad triukas suveikė. Tačiau keliaudami toliau nuo kriauklės jie atvėsta, o kartu gali nusinešti maisto likučius, kavos tirščius, muilo nuosėdas ir kitus nešvarumus.

Tada kamštis susiformuoja ne ties sifonu, kur jį dar galima palyginti paprastai išvalyti, bet giliau vamzdyne. Žmogus pyksta ne vien dėl lėtai besileidžiančio vandens. Labiausiai erzina tai, kad vakar viskas atrodė sutvarkyta, o po kelių dienų kriauklė vėl pilna nešvaraus vandens – tik šįkart problema jau nebe tokia patogi.

Ypač dažnai taip nutinka po riebaus maisto gaminimo, kai į kriauklę keliauja keptuvės nuoplovos, padažų likučiai ar sultinys. Šeimai, gaminančiai kasdien, nedidelės riebalų porcijos kaupiasi nepastebimai. Vienas puodas verdančio vandens jų neištrina – jis gali tik pakeisti vietą, kur jos prilips.

Užpyliau verdančio vandens į kriauklę, kaip patarė internete, ir tik tada sužinojau, kodėl taip daryti pavojingaNuotrauka: Unsplash / Daniel Dan

Karštis vamzdžiams ne visada toks nekaltas

Daugelyje būstų po kriaukle yra plastikinis sifonas ir plastikiniai nutekėjimo vamzdžiai. Jie skirti kasdieniam karštam vandeniui, tačiau ką tik užvirusio vandens srovė yra visai kas kita, ypač jei pilamas visas puodas iš karto. Didelė temperatūra gali apkrauti plastiką, jungtis ir tarpines, kurios laikui bėgant jau būna praradusios elastingumą.

Vienoje virtuvėje po tokio bandymo nieko neatsitiks. Kitoje gali atsirasti vos pastebimas pratekėjimas spintelės gilumoje, nemalonus kvapas ar drėgmė prie sujungimo, kurią žmogus pastebi tik tada, kai ima brinkti plokštė. Jei kriauklė keraminė, akmens masės ar jau turi smulkių pažeidimų, staigus temperatūrų skirtumas taip pat nėra dalykas, kurį verta bandyti vien dėl internetinio patarimo.

Čia svarbi ir kita pusė: gamintojai bei montuotojai negali numatyti, kiek metų tarnauja konkreti jungtis ir kaip ji buvo sudėta. Darbuotojui, atvykusiam taisyti pratekėjimo, dažnai tenka matyti ne vieną priežastį – seną tarpiklį, prastai priveržtą detalę, užsikimšimą. Verdantis vanduo nebūtinai vienas pats viską sugadino, bet jis gali išryškinti silpną vietą tada, kai jos mažiausiai reikia.

Ką daryti, kai vanduo kriauklėje kyla, o ne nuteka

Pirmiausia verta sustoti ir nebandyti problemos „pramušti“ vis nauja verdančio vandens porcija. Jei nutekėjimas tik sulėtėjęs, saugesnis pasirinkimas dažniausiai yra šiltas, bet ne verdantis vanduo ir nedidelis kiekis indų ploviklio – jis gali padėti nuplauti šviežias riebalų liekanas. Svarbu pilti pamažu ir stebėti, ar vanduo tikrai leidžiasi, o ne kyla link kriauklės krašto.

Jeigu vanduo beveik nebebėga, daugiau skysčio pylimas dažniausiai tik padidina netvarką. Tuomet praktiškiau patikrinti sifoną, prieš tai po juo pastačius dubenį ir mūvint pirštines, arba naudoti mechaninį vamzdžių valiklį. Senjorui ar žmogui, kuriam sunku lankstytis prie spintelės, geriau nelaukti, kol užsikimš ir kitos virtuvės vietos, o paprašyti artimųjų ar meistro pagalbos.

Dar geresnė išeitis – neleisti riebalams patekti į nutekėjimą. Keptuvę verta pirmiausia nuvalyti popieriniu rankšluosčiu, aliejų ar riebų padažą supilti į atskirą indą, o maisto likučius surinkti prieš plaunant indus. Tai ne pats maloniausias darbas po vakarienės, ypač kai namuose laukia vaikai, darbai ar tiesiog norisi pailsėti, bet jis užtrunka mažiau nei vakaras su užsikimšusia kriaukle.

Kriauklės vamzdynas nėra vieta eksperimentams su verdančiu vandeniu vien todėl, kad patarimas skamba paprastai. Kartais greičiausias sprendimas tik nustumdo bėdą giliau – ir tada vietoj vienos nešvarios keptuvės tenka tvarkyti visą virtuvės spintelę.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!