Seimas ruošia didelį pokytį: iki 80 kv. m namą soduose vėl leistų statyti be leidimo – galima sutaupyti tūkstančius eurų

Turite sodo sklypą ir svajojate jame pasistatyti nedidelį namą, kuriame galėtumėte gyventi ne tik vasarą, bet ir visus metus? Lietuvos Seime svarstomas sprendimas, galintis iš esmės pakeisti tokių statybų sąlygas. Siūloma grąžinti anksčiau galiojusią tvarką, pagal kurią sodų teritorijose iki 80 kvadratinių metrų ploto namus būtų galima statyti be statybą leidžiančio dokumento.

Tai būtų reikšmingas pokytis tūkstančiams gyventojų, kurie jau turi žemės sklypus sodininkų bendrijose arba svarsto juos įsigyti. Šiuo metu galiojantys apribojimai gerokai griežtesni: be statybos leidimo leidžiamo statyti sodo namo plotas negali viršyti 50 kv. metrų, o aukštis – 5 metrų. Norint didesnio pastato, tenka rūpintis papildomais dokumentais.

Tačiau yra viena svarbi aplinkybė – naujoji tvarka dar neįsigaliojo. Seimas pataisoms jau pritarė po pateikimo, tačiau galutinis sprendimas dar laukia. Jeigu parlamentarai pritars, galimybės statyti soduose galėtų gerokai išsiplėsti jau 2027 metais.

Iki 80 kvadratinių metrų ir 8,5 metro aukščio – ką tiksliai nori pakeisti Seimas?

Siūlymą pateikė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas. Parlamentaras siekia sugrąžinti iki 2024 metų lapkričio galiojusią tvarką, kai sodų sklypuose buvo galima statyti didesnius nesudėtingus pastatus be statybos leidimo.

Pagal pateiktas Sodininkų bendrijų ir Statybos įstatymų pataisas, statybą leidžiantis dokumentas nebūtų privalomas sodo sklype statomam vienbučiam gyvenamajam namui arba sodo namui, jeigu jo plotas neviršytų 80 kv. metrų, o aukštis – 8,5 metro.

Tai reiškia, kad siūlomas maksimalus plotas būtų net 30 kvadratinių metrų didesnis nei dabar numatyta sodo namams. Tokį skirtumą nesunku įsivaizduoti praktiškai: papildomame plote galima suplanuoti vieną ar du kambarius, erdvesnę svetainę arba patogesnį būsto išplanavimą.

Ypač svarbu tai, kad siūlymas apima ne tik sezoniniam poilsiui skirtus sodo namus, bet ir vienbučius gyvenamuosius namus. Tačiau jų statybai ir toliau būtų taikomi atitinkami techniniai bei saugos reikalavimai – leidimo išimtis savaime nereiškia, kad bet kokį pastatą galima statyti be jokių taisyklių.

Rugsėjo 24 dieną Seimas projektams pritarė po pateikimo. Už balsavo 82 parlamentarai, prieš nebuvo nė vieno, o 10 susilaikė. Tolimesnis svarstymas numatytas gruodžio 1 dieną.

Statybų leidimai gali kainuoti daugiau kaip 5 000 eurų – būtent čia slypi didžiausia nauda

Vienas svarbiausių pakeitimų argumentų – išlaidos, kurias gyventojai patiria dar nepradėję realių statybos darbų.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dėl sugriežtintų reikalavimų žmonės, norintys pasistatyti didesnį namą, gali patirti daugiau nei 5 tūkst. eurų papildomų projektavimo, leidimų ir derinimo išlaidų. Taip pat teigiama, kad dokumentų tvarkymas gali užtrukti nuo trijų mėnesių iki metų.

Tai projekto rengėjų pateikti vertinimai, o ne garantuota sutaupymo suma kiekvienam statytojui. Konkrečios išlaidos priklauso nuo pastato paskirties, projekto sudėtingumo, sklypo aplinkybių ir kitų reikalavimų.

Vis dėlto skirtumas gyventojui gali būti reikšmingas. Pavyzdžiui, šeima, planuojanti 70–80 kv. metrų namą soduose, dalį biudžeto, kurį tektų skirti leidimo gavimo procedūroms, galėtų panaudoti statybinėms medžiagoms, šildymo sistemai ar vidaus įrengimui.

L. Jonausko iniciatyvos tikslas – sumažinti administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams bei jaunoms šeimoms įsigyti ar pasistatyti nedidelį būstą.

Iki 80 kv. m namą soduose vėl leistų statyti be leidimo

Tačiau yra kabliukas: be leidimo dar nereiškia, kad galite statyti bet kur ir bet kaip

Būtent šioje vietoje gyventojams svarbu nesuklysti. Net jeigu Seimas pritars siūlomiems pakeitimams, statybos leidimo išimtis nepanaikins kitų teisės aktų reikalavimų.

Planuojant statybas ir toliau reikės įvertinti sklypo paskirtį, leistiną užstatymą, atstumus iki kaimyninių sklypų ribų, priešgaisrinę saugą, inžinerinių tinklų įrengimą ir kitus konkrečiam pastatui taikomus reikalavimus. Papildomi apribojimai gali būti taikomi saugomose teritorijose, kultūros paveldo vietovėse arba sklypuose, kuriuose nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Taip pat nereikėtų painioti sodo namo ir gyvenamojo namo. Nors abu galėtų patekti į siūlomą 80 kv. metrų ribą, jų paskirtis ir privalomi techniniai reikalavimai skiriasi. Jei tikslas – nuolat gyventi name ir jį įregistruoti kaip gyvenamosios paskirties pastatą, būtina įvertinti būtent tokiai statybai taikomus reikalavimus.

Kitaip tariant, siūloma palengvinti leidimų gavimo tvarką, o ne panaikinti statybų kontrolę.

Tai svarbu ir dėl kitos priežasties. Dalis sodininkų bendrijų vis dar turi siaurus kelius, ribotas automobilių stovėjimo galimybes, nepakankamai išvystytus vandentiekio ar nuotekų tinklus. Augant nuolatinių gyventojų skaičiui, tokios problemos gali tapti dar aktualesnės.

Būtent siekis suvaldyti intensyvėjančią sodininkų bendrijų plėtrą buvo viena iš priežasčių, dėl kurių 2024 metais statybų tvarka buvo sugriežtinta.

Kada naujoji tvarka galėtų įsigalioti ir ką dabar daryti sklypų savininkams?

Pagal rugsėjo mėnesį pateiktą Statybos įstatymo pakeitimo projektą numatyta įsigaliojimo data – 2027 metų sausio 1 diena. Tačiau ši data galios tik tuo atveju, jeigu įstatymai bus galutinai priimti ir nebus pakeista jų įsigaliojimo tvarka.

Kol kas projektai yra svarstymo stadijoje. Gruodžio 1 dieną numatytas tolimesnis svarstymas, todėl galutinės sąlygos dar gali keistis.

Jeigu jau turite sklypą sodų bendrijoje ir svarstote apie 60, 70 ar 80 kvadratinių metrų namą, šį laikotarpį verta išnaudoti pasiruošimui. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokie apribojimai taikomi konkrečiam sklypui, ar yra tinkamas privažiavimas, kokios galimybės prisijungti prie elektros tinklų, kaip būtų sprendžiami vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimai.

Taip pat verta pasikonsultuoti su projektuotoju dėl būsimo pastato paskirties. Net ir nesant pareigos gauti statybos leidimą, tinkamai parengti techniniai sprendiniai gali padėti išvengti brangių klaidų.

Svarbiausia – neskubėti pradėti statybų remiantis dar nepriimtu įstatymu. Iki jo įsigaliojimo galioja dabartiniai reikalavimai, todėl statant didesnį pastatą be privalomo leidimo gali kilti rimtų teisinių problemų.

Jeigu Seimas pritars pataisoms, 2027-ieji sodų sklypų savininkams gali atnešti vieną reikšmingiausių pastarųjų metų statybų tvarkos pokyčių. Vietoj dabartinės 50 kv. metrų ribos sodo namams vėl būtų numatyta galimybė be statybos leidimo statyti iki 80 kv. metrų ploto ir 8,5 metro aukščio pastatus. Tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas, todėl planuojantiems statybas svarbiausia sekti įstatymo svarstymą ir iš anksto įvertinti konkretaus sklypo galimybes.