Jie bulvių nemėgsta. Šiose šalyse bulvės nėra pagrindinis garnyras

Lietuvoje prie kotleto, žuvies ar silkės bulvės atrodo beveik savaime suprantamas pasirinkimas. O ką patiekti, jei jų nėra? Daugelyje pasaulio virtuvių toks klausimas nė nekiltų: ant stalo atsirastų ryžių, kukurūzų paplotėlių, jamsų ar maistui gaminti skirtų bananų. Šie produktai ten užima panašią vietą, kokią mūsų virtuvėje užima bulvės.

Vis dėlto kalbėti apie šalis, kuriose bulvių apskritai nevalgoma, būtų klaidinga. Japonijoje, Kinijoje, Meksikoje ar Ugandoje bulvės taip pat naudojamos maistui, tačiau daugelio tradicinių patiekalų pagrindas yra kitas. Skirtumą lemia vietos žemdirbystė, klimatas ir per kartas susiformavę valgymo įpročiai. Be to, net vienos šalies regionuose kasdienis maistas gali gerokai skirtis.

Japonijoje vakarienę dažnai pradeda dubenėlis ryžių

Japonų virtuvėje ryžiai gali lydėti žuvį, mėsą, daržoves ir kitus patiekalus. Paprastai paruošti jie leidžia atsiskleisti ryškesniems priedų skoniams, todėl nėra būtinybės patį garnyrą gausiai gardinti. Tas pats produktas naudojamas ir sušiams bei onigiri – ryžių užkandžiams su įvairiais įdarais.

Tačiau bulvės japonams tikrai nėra svetimos. Jos dedamos į japonišką karį ir naminius troškinius. Skirtumas veikiau tas, kad prie patiekalo, kuriam lietuvis pasirinktų virtų ar keptų bulvių, japonų namuose dažnai būtų patiekti ryžiai.

Kinijoje vieno atsakymo dar mažiau. Pietiniuose regionuose itin svarbūs ryžiai, o šiaurėje tradiciškai ryškesnė kvietinių produktų vieta: valgomi makaronai, garuose ruoštos bandelės, koldūnai. Todėl visą Kinijos virtuvę apibūdinti vienu garnyru būtų pernelyg paprasta. Bulvės joje turi savo vietą, tačiau kasdienį sotų patiekalą galima paruošti daugybe kitų būdų.

Meksikoje tortilija atlieka daugiau nei garnyro vaidmenį

Meksikos virtuvėje kukurūzų tortilija gali būti ir patiekalo pagrindas, ir prie jo patiekiamas priedas. Į ją dedama mėsa, pupelės, daržovės bei padažai, todėl atskiro bulvių garnyro dažnai tiesiog neprireikia. Kukurūzai taip pat naudojami tamalėms ir kitiems tradiciniams valgiams.

Čia svarbūs ir ryžiai bei pupelės. Jų derinys su daržovėmis ar mėsa leidžia paruošti sočius pietus, kuriuose bulvės nebūtinos. Tai nereiškia, kad meksikiečiai jų vengia – tiesiog kukurūzai kulinarinėse tradicijose užima daug ryškesnę vietą.

Toks valgymo būdas primena, kad garnyras nebūtinai turi gulėti atskira krūvele lėkštės krašte. Jis gali tapti paplotėliu, į kurį sudedamas visas likęs patiekalas.

Ganoje sotumo suteikia manijokai, jamsai ir plantanai

Ganos virtuvėje svarbūs keli krakmolingi produktai. Manijokų šaknys naudojamos įvairiems tradiciniams valgiams, jamsai verdami, kepami ar trinami, o plantanai ruošiami keptuvėje, verdami arba kitaip termiškai apdorojami. Plantanai išvaizda primena bananus, tačiau virtuvėje dažnai naudojami panašiau kaip krakmolingos daržovės.

Vienas žinomų patiekalų – fufu, minkšta, tampri masė, kurios sudėtis ir paruošimas skirtingose vietovėse skiriasi. Ganoje jai gali būti naudojami manijokai ir plantanai. Fufu valgomas su sriubomis ar troškiniais, todėl atlieka sotų patiekalą papildančio pagrindo vaidmenį.

Lietuviui toks derinys gali pasirodyti neįprastas, tačiau jo logika pažįstama: švelnaus skonio krakmolingas produktas dera su sodresniu padažu, mėsa ar žuvimi.

Ugandoje ant stalo gali atsidurti trinti bananai

Ugandoje plačiai žinomas matokė – patiekalas iš žalių, maistui gaminti skirtų bananų. Jie verdami ar garinami, dažnai sutrinami ir patiekiami su įvairiais padažais. Tai ne saldus vaisių desertas: tokiame valgyje bananai sudaro sotų pagrindą mėsai, pupelėms ar daržovėms.

Vis dėlto ir Ugandos mityba neapsiriboja vienu produktu. Valgomi manijokai, batatai, kukurūzai, ryžiai ir bulvės. Konkretus pasirinkimas priklauso nuo regiono bei šeimos įpročių.

Norint šių virtuvių idėjas pritaikyti namuose, egzotiškų produktų ieškoti nebūtina. Prie įprastos vištienos vieną vakarą galima išvirti ryžių, kitą – patiekti pupelių ir daržovių su tortilija. Bulvės niekur nedings, tačiau vakarienės pasirinkimas taps gerokai platesnis.