Šildote namus šilumos siurbliu? Nuo 2027 metų keičiasi taisyklės – štai ką svarbu žinoti

Įsirengėte šilumos siurblį, atsisakėte malkų ar granulių, o dabar išgirdote apie naujus draudimus? Natūralu sunerimti, ypač jei šildymo sistemai išleidote ne vieną tūkstantį eurų. Tačiau svarbiausią dalyką verta pasakyti iš karto: 2027 metais įsigaliosiantys apribojimai savaime nereiškia, kad namuose veikiantį šilumos siurblį reikės išjungti ar pakeisti. Pokyčiai pirmiausia susiję su naujos įrangos pateikimu rinkai ir joje naudojamais šaltnešiais.

Lietuvai, kaip ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms, taikomas atnaujintas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, vadinamųjų F dujų, reglamentas. Jis įsigaliojo dar 2024 metais, tačiau atskiri ribojimai pradedami taikyti palaipsniui. Todėl jau turintiems šilumos siurblį ir dar tik planuojantiems jį pirkti aktualūs skirtingi klausimai: vieniems – tolesnė priežiūra, kitiems – kokį įrenginį rinktis ilgam.

Kas iš tiesų keisis nuo 2027 metų?

Šilumos siurblio viduje cirkuliuoja šaltnešis – medžiaga, padedanti pernešti šilumą. Kai kurie šaltnešiai, patekę į atmosferą, stipriai prisideda prie klimato šiltėjimo. Jų poveikis žymimas GWP rodikliu: kuo jis didesnis, tuo didesnis šios medžiagos šiltinamasis poveikis, palyginti su anglies dioksidu. Pavyzdžiui, naudojamo R32 šaltnešio GWP yra 675, todėl jis viršija daliai įrangos nustatomą 150 ribą.

Vis dėlto nėra vienos datos, nuo kurios būtų uždrausti visi šilumos siurbliai su tokiu šaltnešiu. Terminai priklauso nuo įrenginio konstrukcijos ir galios. Buitinę įrangą besirenkantiems gyventojams aktualūs šie etapai:

Reglamente numatytos su saugos reikalavimais susijusios išimtys, o kitoms galios kategorijoms ir vėlesniems etapams taikomos papildomos nuostatos. Todėl teiginys, kad visoms „split“ sistemoms pokyčiai prasidės tik 2029 metais, būtų klaidingas: mažesnės galios oras–vanduo įrangai svarbi jau 2027 metų pradžia.

Ar reikės keisti jau įrengtą siurblį?

Vien dėl šių naujos įrangos ribojimų tvarkingai veikiantį siurblį keisti nereikia. Be to, iki nustatyto termino teisėtai ES rinkai pateikta įranga gali būti įrengiama ir vėliau, laikantis reglamento sąlygų. Svarbi būtent pateikimo rinkai aplinkybė ir ją patvirtinantys dokumentai, o ne vien ant įrenginio nurodyti pagaminimo metai. Tai ypač aktualu perkant sandėlio likučius jau prasidėjus ribojimams.

Priežiūros klausimas taip pat atskiras. Naujų modelių pateikimo rinkai ribojimas nėra automatinis draudimas remontuoti anksčiau įrengtą sistemą. Tačiau būtų netikslu žadėti, kad visiems šaltnešiams visada galios vienodos sąlygos: didelį šiltinamąjį poveikį turinčioms dujoms nustatyti atskiri aptarnavimo apribojimai. Turimo įrenginio priežiūrą reikia vertinti pagal jame naudojamą šaltnešį, o darbus patikėti atitinkamą kvalifikaciją turintiems specialistams.

Šilumos siurbliai nuo 2027 m. brangs

Kodėl vis dažniau minimas propanas ir ar jis tinka Lietuvos žiemai?

Viena iš alternatyvų – R290, kitaip vadinamas propanu. Šilumos siurblyje jis naudojamas kaip šaltnešis, todėl tokio įrenginio nereikėtų painioti su dujiniu katilu: propanas čia nedeginamas namui šildyti. R290 jau naudojamas gamintojų siūlomuose oras–vanduo šilumos siurbliuose, o kai kurie modeliai gali pasiekti iki 75 °C tiekiamo vandens temperatūrą. Tai aktualu svarstant senesnio namo šildymo sistemos atnaujinimą.

Tačiau propanas yra degus, todėl montavimo vieta turi būti parinkta pagal konkretaus gamintojo reikalavimus. Gali būti nustatyta apsauginė zona, kurioje negali būti atidaromų langų, durų, kitų angų į pastatą ar uždegimo šaltinių. Lietuvos gyventojui tai praktiškai reiškia, kad vietą lauko blokui verta derinti dar prieš įsigyjant įrangą – ypač jei jį planuojama statyti prie rūsio langelio ar siaurame tarpe tarp pastatų.

Žiemą svarbi ir apsauga nuo užšalimo. Monoblokinėse sistemose, kurių vandens kontūras išeina į lauką, rizika gali kilti per šalčius sutrikus veikimui, pavyzdžiui, dingus elektrai. Susirūpinti reikia vandens kontūro apsauga, o ne manyti, kad lauke „užšals propanas“. Gamintojų instrukcijose tokios situacijos numatomos, todėl su montuotoju būtina aptarti konkrečiam įrenginiui tinkamą apsaugos sprendimą.

Ką įvertinti prieš atsisakant malkų ar granulių?

Senesniame Lietuvos name svarbiausias klausimas dažnai yra ne šaltnešio pavadinimas, o tai, kiek šilumos pastatas praranda ir kokios temperatūros vandens reikia radiatoriams. Latvijos leidinio „Jauns.lv“ kalbintas energetikos inžinierius Tomas Irbė rekomenduoja pradėti nuo pastato energetinio įvertinimo. Ši mintis aktuali ir čia: prieš užsakant įrangą reikia apskaičiuoti namo šilumos poreikį, įvertinti radiatorius arba grindinį šildymą ir parinkti tinkamą galią.

Galimybė pašildyti vandenį iki aukštos temperatūros dar negarantuoja mažos elektros sąskaitos. Kaip aiškina specialistas, kuo didesnis skirtumas tarp lauko temperatūros ir šildymo sistemai reikalingos temperatūros, tuo sudėtingesnėmis sąlygomis dirba siurblys. Todėl seną katilą pakeitus nauju įrenginiu, bet neįvertinus mažų radiatorių ar didelių šilumos nuostolių, rezultatas gali nuvilti.

Šaltinyje minimos prognozės apie maždaug 10 proc. brangimą yra Latvijos rinkos atstovų vertinimas. Jų negalima pateikti kaip patvirtinto būsimo kainų pokyčio Lietuvoje. Lyginant pasiūlymus verta prašyti visos įrengimo sąmatos, informacijos apie darbą per šalčius, garantinį aptarnavimą ir galimus šildymo sistemos pakeitimus. Sprendimą pirkti turėtų lemti šie atsakymai, o ne vien skubinti verčiantis pažadas, kad po Naujųjų viskas būtinai brangs.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!