Šios malkos tik sukuria šilumos įspūdį: sudega greitai, o namai vėl atvėsta

Kai namai šildomi krosnimi, židiniu ar kieto kuro katilu, malkų pasirinkimas tampa ne smulkmena, o pinigų ir šilumos klausimu. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mediena yra mediena: įmeti į pakurą, uždegi ir lauki šilumos. Tačiau praktiškai skirtumas tarp gerų ir prastų malkų labai greitai pasijunta.

Vienos malkos dega ramiai, ilgai laiko žarijas ir iš tikrųjų šildo namus. Kitos užsiliepsnoja gražiai, spragsi, sukuria stiprią liepsną, bet po keliolikos minučių lieka tik pelenai, o kambaryje vėl pradeda vėsti. Blogiausia, kad kai kurios medienos rūšys gali ne tik mažai šildyti, bet ir labiau teršti kaminą, skleisti nemalonų kvapą ar greitai gesti sandėliuojamos.

Todėl prieš perkant malkas verta žinoti, kurios rūšys labiau tinka trumpam laužui ar židinio atmosferai, o kurios – tikram namų šildymui.

Drebulė: gerai įkurti, bet ne namams prišildyti

Drebulės malkos nėra visiškai bevertės, tačiau rimtam namų šildymui jos nėra geriausias pasirinkimas. Jos dega gana lengvai, gali praversti įkuriant ugnį, tačiau šilumos išskiria nedaug ir greitai sudega.

Jeigu turite drebulinių malkų, jas galima naudoti kaip pagalbinę medieną – pavyzdžiui, ugniai įkurti prieš dedant kaitresnes malkas. Tačiau šildyti namus vien drebulėmis dažniausiai neapsimoka: jų reikės daug, pakura greitai ištuštės, o realios šilumos bus mažiau, nei tikitės.

Toks kuras labiau tinka trumpam židinio užkūrimui, vasaros laužui ar situacijai, kai reikia greitai sukurti liepsną, bet ne tada, kai norisi, kad krosnis laikytų šilumą kelias valandas.

Pušis: liepsna graži, bet kaminui gali nepatikti

Pušinės malkos vilioja tuo, kad lengvai užsidega ir greitai įsiplieskia. Tačiau jos turi vieną nemalonią savybę – jose daug sakų. Dėl to pušis degdama gali spragsėti, „šaudyti“ žarijomis, skleisti stipresnį kvapą ir labiau teršti kaminą.

Jeigu židinys uždaras, su stiklu, nedidelį kiekį sausos pušies galima naudoti, ypač įkūrimui. Tačiau atvirame židinyje pušinės malkos gali būti pavojingesnės dėl išlekiančių žiežirbų. O jei jos dar ir drėgnos, kamine greičiau kaupiasi suodžiai bei dervos.

Pušis nėra pati blogiausia mediena, bet ji nėra ir geriausias pasirinkimas pagrindiniam šildymui. Ji labiau tinka kaip papildomas kuras, o ne kaip pagrindinė malkų atsarga visam sezonui.

Tuopa: daug vietos, mažai naudos

Tuopos malkos dažnai nuvilia tuos, kurie tikisi pigiai prišildyti namus. Ši mediena yra lengva, greitai dega ir išskiria palyginti mažai šilumos. Kitaip tariant, jos gali atrodyti daug, bet realios naudos – nedaug.

Dar viena problema – tuopa prastai laikosi, ypač jei sandėliuojama netinkamai. Ji gali greičiau drėkti, gesti, pradėti pūti. Tokios malkos ne tik blogiau dega, bet ir gali skleisti nemalonų kvapą, daugiau rūkti, sunkiau įsidegti.

Jeigu tik yra galimybė rinktis, tuopą geriau palikti ne pagrindiniam šildymui. Tai viena iš tų medienos rūšių, kuri gali atrodyti ekonomiška tik pirkimo metu, bet vėliau priverčia dažniau krauti pakurą ir sunaudoti gerokai daugiau kuro.

Kokias malkas rinktis?

Gluosnis: sudega greitai, šilumos palieka mažai

Gluosnio malkos dažnai būna pigesnės, bet tai nereiškia, kad jos padės sutaupyti. Ši mediena dega greitai, gana lengvai sudega iki pelenų ir nepalieka ilgai rusenančių žarijų. Dėl to šiluma trumpalaikė – pakuroje ugnis yra, bet namuose efektas menkas.

Gluosnį galima palyginti su kuru, kuris labiau sukuria liepsnos vaizdą nei tikrą šildymo rezultatą. Tokios malkos gali praversti, jei reikia trumpam užkurti ugnį ar sunaudoti tai, kas jau yra, bet pirkti jas kaip pagrindinį kurą žiemai dažniausiai nėra geras sprendimas.

Ypač neapsimoka gluosnio rinktis tada, kai šildote ne tik vieną kambarį, o visą namą. Tada svarbi ne liepsna, o šilumos kiekis ir degimo trukmė.

Kokios malkos šildo geriausiai

Jeigu norite, kad malkos ne tik degtų, bet ir tikrai šildytų, verta rinktis kietesnę lapuočių medieną. Lietuvoje dažnai vertinamas ąžuolas, uosis, beržas, skroblas, klevas. Tokios malkos, tinkamai išdžiovintos, dega ilgiau, išskiria daugiau šilumos ir palieka geresnes žarijas.

Beržas yra vienas populiariausių pasirinkimų, nes gana lengvai įsidega ir gerai šildo. Uosis ir ąžuolas gali būti labai kaitrūs, tačiau jiems reikia gero išdžiovinimo. Drėgnos net ir geriausios malkos degs prasčiau, rūks, terš kaminą ir duos mažiau šilumos.

Būtent drėgmė yra viena didžiausių klaidų. Kartais žmogus nusiperka geros rūšies medieną, bet ji būna nepakankamai sausa. Tada kaltinamos malkos, nors iš tiesų problema – jų paruošimas. Geros malkos turi būti sausos, laikytos vėdinamoje vietoje ir apsaugotos nuo lietaus.

Blogos malkos gali kainuoti brangiau, nei atrodo

Pigios, lengvos ir greitai degančios malkos iš pirmo žvilgsnio atrodo patraukliai. Tačiau jei jų reikia dvigubai daugiau, jei dažniau tenka krauti pakurą, jei namai greičiau atvėsta, o kaminą reikia valyti dažniau, sutaupymo beveik nelieka.

Dar blogiau, kai dėl netinkamos ar drėgnos medienos pradeda kauptis suodžiai ir dervos. Tai gali pabloginti trauką, padidinti kamino užsidegimo riziką ir pridaryti papildomų išlaidų.

Todėl renkantis malkas verta žiūrėti ne tik į kainą už erdmetrį ar maišą. Svarbu klausti, kokia tai mediena, kada ji kirsta, kaip džiovinta, ar laikyta po stogu, ar nėra supuvusi, pernelyg drėgna, su pelėsio kvapu.

Geriausia taisyklė – maišyti protingai

Jeigu turite prastesnių malkų, jų nebūtina iš karto išmesti. Drebulę, pušį, gluosnį ar kitą greičiau degančią medieną galima naudoti įkūrimui arba maišyti su kaitresnėmis malkomis. Tačiau jos neturėtų sudaryti visos pagrindinės žiemos atsargos.

Norint šiltų namų, svarbiausia turėti pakankamai sausų, kaitrių ir ilgiau degančių malkų. Greitai užsideganti mediena gali padėti pradžioje, bet tikroji šiluma ateina iš malkų, kurios dega stabiliai ir ilgai laiko žarijas.

Šildymo sezonas greitai parodo, kas buvo protingas pirkimas, o kas – tik pigus maišas liepsnos. Jei norite ne vien gražiai spragsinčios ugnies, o šiltų namų, prastas malkas verta atpažinti dar prieš jas sukraunant į malkinę.