Šaldiklio sienelė jau padengta ledu? Kuo ilgiau lauksite, tuo daugiau darbo teks pačiam prietaisui

Ar ir jums taip nutinka: atidarote šaldiklį ieškodami koldūnų ar šaldytų uogų, o stalčius staiga nebeišsitraukia? Pirmiausia atrodo, kad kažkas tiesiog įstrigo. Tačiau patraukus stipriau pasimato tikroji priežastis – ant sienelių susikaupęs ledas jau spaudžia dėžutes, užima vietą ir pamažu verčia šaldiklį dirbti vis sunkiau.

Dažnas tokį vaizdą palieka „kitam savaitgaliui“. Juk produktai dar šąla, durelės užsidaro, o atitirpinimas reiškia dubenis, rankšluosčius, perkraustytą maistą ir kelias nepatogias valandas. Vis dėlto ledas šaldiklyje nėra vien estetinė problema ar smulki buities netvarka. Kuo storesnis jo sluoksnis, tuo daugiau energijos prietaisas eikvoja tam pačiam šalčiui palaikyti.

Blogiausia, kad šis pokytis vyksta tyliai. Šaldiklis neskleidžia aiškaus perspėjimo, o žmogus pripranta prie sunkiau darinėjamų stalčių ir vis mažiau vietos. Tik gavus elektros sąskaitą ar vieną dieną nebegalint uždaryti durelių tampa aišku, kad mažas ledo plotelis seniai virto problema.

Ledas susidaro ne vien dėl seno šaldiklio

Kiekvieną kartą atidarius šaldiklio dureles į vidų patenka šiltesnio ir drėgnesnio kambario oro. Ant labai šaltų sienelių ta drėgmė nusėda, sušąla ir ilgainiui virsta ledo sluoksniu. Tas pats nutinka, kai į šaldiklį dedamas dar visiškai neatvėsęs maistas, laikomos nepakankamai sandarios pakuotės ar durelės paliekamos pravertos ilgiau, kol ieškoma vieno pakelio tarp daugybės kitų.

Kartais priežastis būna visai paprasta: stalčius prikrautas taip, kad maišelis ar dėžutės kampas trukdo sandariai užsidaryti durelėms. Žmogus to gali net nepastebėti, ypač vakare skubėdamas susidėti produktus po apsipirkimo. Per mažą plyšelį nuolat patenkantis oras daro savo darbą, o ledas auga daug greičiau, nei atrodo.

Senesniuose prietaisuose apšerkšnijimas paprastai pastebimas greičiau, tačiau ir modernus šaldiklis nėra apsaugotas nuo netinkamų įpročių. Jei durelių tarpinė nešvari, susidėvėjusi ar prastai priglunda, šaltis ima „bėgti“ lauk, o drėgmė – keliauti vidun. Todėl prieš kaltinant patį prietaisą verta pasižiūrėti, ar jo durelės tikrai užsidaro lengvai ir sandariai.

Ledas ypač nemaloniai kaupiasi ten, kur jo iš pirmo žvilgsnio nesimato – už stalčių, prie galinės sienelės, aplink ventiliacijos angas. Vėliau žmogus pradeda grūsti maistą bet kaip, nes nebelieka vietos, o kiekvienas durelių atidarymas užtrunka ilgiau. Taip susidaro uždaras ratas: daugiau šilto oro, daugiau drėgmės, daugiau ledo.

Šaldiklio sienelė jau padengta ledu? Kuo ilgiau lauksite, tuo daugiau darbo teks pačiam prietaisuiNuotrauka: Pexels / pratik prasad

Kai šaldiklis kovoja su ledu, moka visa virtuvė

Ledo sluoksnis veikia kaip nepageidaujama izoliacija. Šaldiklio sistema turi dirbti intensyviau, kad šaltis pasiektų produktus ir būtų palaikoma reikalinga temperatūra. Kitaip tariant, prietaisas ne tik šaldo maistą – jis dar bando įveikti savo paties viduje užaugusį barjerą.

Šeimai tai dažniausiai pirmiausia reiškia mažiau vietos. Atrodo, šaldiklis pilnas, nors dalį jo tūrio užima ne maistas, o ledas. Tėvams su vaikais tai gali reikšti vakarinį nervinimąsi, kai reikia greitai rasti vakarienei paliktą porciją. Senjorui – sunkiau ištraukiamą stalčių ir didesnę riziką jį patraukti per jėgą, sulaužant plastikinę detalę.

Dirbantiems žmonėms atitirpinimas dažnai atrodo kaip dar vienas darbas, kuriam nėra tinkamo laiko. Tačiau atidėliojant jis paprastai tik ilgėja: reikia perkelti daugiau produktų, surinkti daugiau tirpstančio vandens, o įšalusių stalčių kartais net nepavyksta išimti be kantrybės. Mažesniuose būstuose dar prisideda klausimas, kur tuo metu saugiai laikyti šaldytą maistą.

Ir čia nėra prasmės kaltinti vien žmogų, kad jis nepakankamai rūpestingas. Šaldiklis yra vienas tų prietaisų, kuriuos naudojame automatiškai: atidarome, įdedame, uždarome ir skubame toliau. Tačiau prietaisui svarbios smulkmenos – ar produktai atvėsinti, ar pakuotės sandarios, ar durelių niekas neužkabino. Kuo dažniau virtuvėje vyksta skubėjimas, tuo lengviau šios smulkmenos susideda į storą ledo sluoksnį.

Geriau viena rami popietė nei kova su įšalusiais stalčiais

Pamačius, kad ledas jau pastebimai storėja arba stalčiai pradeda kliūti, atitirpinimo geriau nebeatidėti. Saugiausia išjungti prietaisą, išimti produktus ir laikinai laikyti juos vėsioje vietoje, pavyzdžiui, šaltkrepšyje ar kartu sudėjus į dėžę su šaldymo elementais. Ant grindų ir prie šaldiklio verta patiesti rankšluosčių, nes tirpstantis vanduo dažnai randa kelią ten, kur jo mažiausiai norisi.

Nereikėtų ledo lupti peiliu, atsuktuvu ar kitu aštriu daiktu. Vienas neatsargus judesys gali pažeisti šaldiklio vidų, o trumpesnis atitirpinimas tuomet virsta brangiu rūpesčiu. Daug geriau leisti ledui ištirpti natūraliai, nuvalyti drėgmę ir tik tada sausą, švarų prietaisą vėl įjungti.

Po tokio tvarkymosi pravartu trumpam sustoti ir pasižiūrėti, kodėl ledas taip greitai susidarė. Patikrinkite durelių tarpines, neperkraukite stalčių, karštą maistą pirmiausia atvėsinkite, o produktus laikykite gerai uždarytus. Taip pat padeda paprasta tvarka: dažniausiai naudojamus produktus laikyti priekyje, kad nereikėtų ilgai laikyti atvirų durelių ir ieškoti vieno pakelio visame šaldiklyje.

Šaldiklio ledas retai atsiranda per vieną naktį, todėl ir sprendimas prasideda ne nuo didelio remonto. Jis prasideda nuo momento, kai nebesakome „dar pakentės“. Nes plona šerkšno juosta šiandien gali būti tik nepatogumas, o po kelių mėnesių – pilnos rankos tirpstančio vandens, prigrūstas maistas ir prietaisas, kuris be reikalo dirba už du.