Vaiko pažymiai prastėja: samdyti korepetitorių ar pirmiausia keisti mokymosi įpročius?

Po žiemos atostogų elektroniniame dienyne ima daugėti žemesnių pažymių, o vakarai namuose virsta derybomis dėl namų darbų. Vaikas sako, kad nesupranta matematikos užduočių, atidėlioja rašinį ar tiesiog nebenori atsidaryti pratybų. Vieni tėvai tokiu metu ieško korepetitoriaus, kiti pirmiausia klausia, ar problema nėra per ilga diena, chaotiška rutina ir susikaupęs nuovargis.

Kada individuali pamoka duoda greitą rezultatą

Korepetitorius dažniausiai padeda tada, kai spraga yra aiški ir konkreti. Pavyzdžiui, vaikas kelias savaites nesuprato trupmenų temos, sirgo per anglų kalbos laikų aiškinimą ar klasėje nedrįsta paklausti dar kartą. Mokytojas per pamoką turi judėti su visa klase, o individualiame susitikime galima sustoti ties viena užduotimi, ją išnarplioti keliais būdais ir iš karto pasitikrinti, ar vaikas tikrai suprato.

Tokios pamokos vertingos ne vien dėl pažymio. Vaikas, kuris kelis kartus iš eilės nesėkmingai bando spręsti uždavinį, gali greitai nuspręsti, kad jam „nesiseka matematika“. Ramus paaiškinimas ir nedidelė sėkmė kartais grąžina norą bandyti. Ypač jei korepetitorius ne sprendžia už vaiką, o parodo, kaip planuoti veiksmus, kur tikrinti klaidas ir kaip mokytis savarankiškai.

Tėvams tai atrodo kaip praktiškas sprendimas: nereikia kiekvieną vakarą aiškintis dėl užduočių, o namuose sumažėja įtampos. Kai šeimoje tėvai ilgai dirba, turi kelis vaikus arba patys nebegali padėti su sudėtingesne programa, papildoma pagalba gali būti realiai reikalinga, ne prabanga.

Papildoma pamoka neišsprendžia pervargusios dienos

Kita pusė pagrįstai klausia, ką iš tiesų rodo prastesnis pažymys. Jei vaikas po pamokų keliauja į būrelius, namo grįžta vakare, valgo paskubomis ir užduotis pradeda atlikti devintą valandą, dar viena pamoka savaitės tvarkaraštyje gali tik padidinti spaudimą. Tas pats galioja, jei sunkumų atsiranda ne viename dalyke, o beveik visuose. Tuomet problema nebūtinai yra nežinoma tema.

Pažymiai gali kristi ir dėl miego stokos, nerimo, konfliktų klasėje, telefono, kuris išskaido dėmesį, arba neaiškaus darbo būdo. Vaikas gali dvi valandas sėdėti prie stalo, bet per tą laiką dešimt kartų tikrinti žinutes ir neturėti aiškaus plano, nuo ko pradėti. Korepetitorius gali padėti parengti konkretų namų darbą, tačiau kitą vakarą tas pats chaosas grįžta.

Prieš ieškant papildomų pamokų verta išsiaiškinti, ar vaikas žino užduotis ir jų terminus, ar turi ramią vietą mokytis, ar pradeda darbus pakankamai anksti. Naudingas ir paprastas pokalbis su dalyko mokytoju: ar sunkumai prasidėjo nuo tam tikros temos, ar vaikas pamokoje dalyvauja, ar neatlieka užduočių, ar jo žinios silpnos nuo ankstesnių metų. Tai padeda atskirti žinių spragą nuo bendro nuovargio.

Vaiko pažymiai prastėja: samdyti korepetitorių ar pirmiausia keisti mokymosi įpročius?Nuotrauka: Pixabay / JESHOOTS-com

Orientacinis skaičiavimas šeimai

Pavyzdys: tarkime, mokiniui reikia dviejų 60 minučių trukmės matematikos pamokų per savaitę, o viena pamoka kainuoja 22 eurus. Skaičiuojant keturias savaites per mėnesį, išlaidos atrodytų taip:

Rezultatas keičiasi pagal pamokos trukmę, kainą, susitikimų dažnį, atostogas ir tai, ar pasirenkamos individualios, ar mažos grupės pamokos. Viena korepetitoriaus pamoka dažnai kainuoja apie 15–30 eurų, todėl keli užsiėmimai per savaitę šeimos biudžete gali tapti gana ryškia eilute.

Dėl to verta iš karto sutarti ne tik dėl kainos, bet ir dėl tikslo. Ne abstrakčiai „pakelti matematiką“, o, pavyzdžiui, per šešias savaites pakartoti konkrečią temą, išmokti savarankiškai atlikti tam tikro tipo uždavinius ir įvertinti pažangą. Jei po sutarto laiko vaikas jau geba dirbti pats, pamokų dažnį galima mažinti. Korepetitorius neturėtų tapti nuolatine sistema, kuri kiekvieną vakarą gelbsti nuo nepadarytų darbų.

Sprendimą lemia ne vien pažymių vidurkis

Korepetitorius labiausiai pasiteisina, kai matoma konkreti spraga, vaikas turi jėgų papildomam darbui ir aišku, ko siekiama. Jis mažiau padės, jei vaikas nuolat neišsimiega, bijo eiti į mokyklą, nespėja dėl perkrauto grafiko ar tiesiog neturi mokymosi rutinos. Tokiais atvejais pirmas žingsnis gali būti trumpesnis vakaro planas, pastovus laikas užduotims, mažiau trukdžių ir pokalbis su mokykla. Kartais užtenka kelių savaičių tvarkos, kad paaiškėtų, kur iš tikrųjų stringa mokymasis. Kartais būtent ta tvarka leidžia korepetitoriaus pagalbą panaudoti tiksliai, o ne bandyti ja uždengti visą problemą.

Kaip jūsų namuose pavyko atskirti laikiną mokymosi spragą nuo ženklų, kad reikia keisti visą vaiko dienos rutiną?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!