Vakare filmas ima strigti, nors dieną internetas veikia puikiai – kliūtis gali būti pačiuose namuose

Ar ir jums būna taip: dieną internetas veikia be priekaištų, o vos šeima vakare susėda namuose, filmas pradeda strigti, vaizdo skambutis trūkinėja, o telefone nuotraukos kraunasi neįprastai ilgai? Pirmoji mintis dažniausiai būna paprasta – vėl kaltas interneto tiekėjas. Tačiau kartais problema prasideda ne kažkur už namo sienų, o tame pačiame kambaryje, keli metrai nuo sofos.

Vakare pasikeičia ne tik paros metas. Į namus grįžta žmonės, įjungiami televizoriai, kompiuteriai, žaidimų konsolės, telefonai ir planšetės. Net tie įrenginiai, kurių niekas aktyviai nenaudoja, gali siųstis atnaujinimus, kurti atsargines nuotraukų kopijas ar sinchronizuoti duomenis.

Tuomet nedidelis maršrutizatorius, dieną ramiai aptarnavęs vieną nešiojamąjį kompiuterį, staiga turi padalyti ryšį visiems. Žmogus mato vieną rezultatą – lėtą internetą, nors iš tikrųjų už jo gali slėptis keli vienu metu susidėję nepatogumai.

Vakare namų internetas tampa bendru stalu

Įsivaizduokime įprastą darbo dienos pabaigą. Vienas šeimos narys žiūri aukštos raiškos filmą, kitas dalyvauja nuotoliniame pokalbyje, vaikas žaidžia internetu, o keli telefonai tuo pat metu kelia nuotraukas į debesiją. Ryšys nėra dingęs, tačiau kiekvienas įrenginys pasiima dalį bendro pajėgumo.

Žmogų erzina ne vien kelias sekundes besisukantis įkėlimo ženklas. Labiausiai vargina tai, kad problema pasirodo būtent tada, kai norisi pailsėti, ramiai pažiūrėti filmą ar užbaigti darbą. Dieną atliktas greičio testas galėjo rodyti gerą rezultatą, todėl vakarinis sulėtėjimas atrodo nelogiškas ir net šiek tiek neteisingas.

Skirtingiems žmonėms toks strigimas reiškia skirtingus dalykus. Šeimai su vaikais tai gali tapti ginču, kas dabar „užėmė visą internetą“. Dirbančiam iš namų žmogui trūkinėjantis vaizdo skambutis jau yra ne pramogos, o profesinis nepatogumas, o senjorui lėtas ryšys gali atrodyti kaip nesuprantamas telefono ar televizoriaus gedimas.

Prie apkrovos prisideda ir beveik nematomi įrenginiai: išmaniosios kameros, televizoriai, siurbliai, kolonėlės ar kiti prie tinklo prijungti prietaisai. Kiekvienas jų atskirai gali sunaudoti nedaug, bet vakare visas namų tinklas primena stalą, prie kurio vienu metu susėdo daugiau žmonių, nei buvo tikėtasi. Maisto gal ir užtenka, tačiau dalytis tenka atidžiau.

Vakare filmas ima strigti, nors dieną internetas veikia puikiai – kliūtis gali būti pačiuose namuoseNuotrauka: Asociatyvi nuotrauka

Kartais signalą sustabdo viena siena ir kaimynų tinklai

Net ir pakankamai greitas interneto planas negarantuoja stipraus „Wi-Fi“ kiekviename kambaryje. Maršrutizatorius gali stovėti prieškambario spintelėje, už televizoriaus, ant grindų ar tolimiausiame buto kampe. Signalui tenka skverbtis per sienas, duris, baldus ir kitus paviršius, todėl iki miegamojo ar virtuvės jis gali ateiti gerokai susilpnėjęs.

Vakare išryškėja dar vienas dalykas – tuo pačiu metu suaktyvėja ir kaimynų belaidžiai tinklai. Daugiabutyje vienas šalia kito veikia daugybė maršrutizatorių, o jų signalai gali naudoti tuos pačius arba artimus kanalus. Tai nereiškia, kad kaimynas „vagia internetą“, tačiau belaidėje erdvėje atsiranda daugiau triukšmo ir įrenginiams sunkiau susikalbėti.

Senesnis maršrutizatorius taip pat gali tapti siauriausia vieta. Tiekėjas iki namų gali atvesti spartų ryšį, bet ilgus metus naudojamas įrenginys ne visada pajėgia vienodai gerai aptarnauti daugybę telefonų, kompiuterių ir televizorių. Tokiu atveju žmogus moka už pakankamą greitį, tačiau iki jo įrenginio tas greitis tiesiog nenukeliauja.

Vis dėlto dėl kiekvieno sulėtėjimo kaltinti tik namų įrangos irgi nereikėtų. Ryšį gali veikti tiekėjo tinklo apkrova, linijos sutrikimas ar techniniai darbai. Skirtumas tas, kad namų „Wi-Fi“ problema dažnai būna nevienoda: šalia maršrutizatoriaus viskas veikia gerai, kitame kambaryje stringa, o laidu prijungtas kompiuteris ryšio sulėtėjimo beveik nejaučia.

Prieš skambinant tiekėjui verta atlikti ramų patikrinimą

Pirmiausia pravartu palyginti ryšį skirtingose vietose ir skirtingais būdais. Greičio testą galima atlikti vakare stovint šalia maršrutizatoriaus, vėliau – kambaryje, kuriame internetas dažniausiai stringa. Jei įmanoma, verta patikrinti ir laidu prijungtą kompiuterį: geras rezultatas laidu, bet prastas per „Wi-Fi“, dažniausiai nukreipia žvilgsnį į namų belaidį tinklą.

Maršrutizatoriui geriausia parinkti atviresnę ir kiek aukštesnę vietą arčiau būsto centro. Jo nereikėtų slėpti už storų baldų, laikyti ant grindų ar uždaryti spintelėje vien todėl, kad mirksinčios lemputės nedera prie interjero. Kartais kelių metrų pakeitimas duoda daugiau naudos nei dar vienas emocingas skambutis paslaugos teikėjui.

Taip pat galima patikrinti, kurie įrenginiai vakare prisijungę prie tinklo, sustabdyti nereikalingus atsisiuntimus ir didelius atnaujinimus perkelti į vėlesnį laiką. Jei maršrutizatorius siūlo 2,4 ir 5 GHz dažnių juostas, arčiau jo esantiems įrenginiams dažnai tinka spartesnė 5 GHz juosta, o toliau esantiems gali būti stabilesnė didesnį atstumą pasiekianti 2,4 GHz juosta. Didesniame būste kartais prireikia papildomo prieigos taško ar tinklinės sistemos, tačiau naujos įrangos nereikėtų pirkti nepatikrinus, kur iš tiesų dingsta greitis.

Jeigu ryšys lėtas net šalia maršrutizatoriaus, laidu gaunami rezultatai taip pat prasti, o problema kartojasi tuo pačiu metu, jau verta kreiptis į tiekėją. Pokalbis bus daug naudingesnis, jei žmogus galės pasakyti, kada atliko matavimus, kokiu įrenginiu naudojosi ir ar tikrino ryšį laidu. Tiekėjui tai padeda atskirti namų belaidžio tinklo bėdą nuo išorinio sutrikimo, o klientui – išvengti bendrų patarimų, kurie nieko nepakeičia.

Vakarinis interneto lėtėjimas dažnai nėra vieno kaltojo istorija. Tai susitikimas tarp mūsų įpročių, būsto sienų, senstančios įrangos, kaimynų tinklų ir tiekėjo galimybių. Kartais ryšį pagreitina ne brangesnis planas, o paprastas supratimas, kad internetas iki namų ir internetas kiekviename namų kampe nėra visai tas pats.