Verdantį vandenį į kriauklę pilame beveik visi: santechnikai įspėja, kuo tai gali baigtis

Išverdate bulves, makaronus ar ryžius, pakeliate puodą ir visą karštą vandenį tiesiai į kriauklę. Atrodo, kas čia tokio? Juk tai tik vanduo. Daugelis dar net pagalvoja, kad toks įprotis vamzdžiams net naudingas – esą verdantis vanduo nuplauna riebalus, „pramuša“ nešvarumus ir padeda kriauklei neužsikimšti.

Tačiau santechnikai į šį įprotį žiūri daug atsargiau. Ypač tada, kai namuose įrengti plastikiniai kanalizacijos vamzdžiai, o karštas vanduo į kriauklę pilamas nuolat. Vienas kartas dažniausiai nieko baisaus nepadarys, bet kasdien kartojamas įprotis laikui bėgant gali tapti viena iš priežasčių, kodėl vamzdžiai deformuojasi, jungtys silpnėja, o kriauklė ima kimštis dar dažniau.

Didžiausia klaida – manyti, kad jei vanduo tiesiog nubėgo, vadinasi, sistema jo „nepajuto“. Iš tikrųjų trumpas verdančio vandens srautas gali sukelti staigų temperatūros šoką, o jeigu vamzdyje jau yra riebalų, maisto likučių ar vanduo nuteka lėtai, karštis veikia ilgiau ir agresyviau.

Kodėl verdantis vanduo pavojingas plastikiniams vamzdžiams

Senuose namuose dar galima rasti metalinių kanalizacijos vamzdžių, tačiau daugelyje šiuolaikinių butų ir namų nuotekų sistema yra plastikinė. Tai patogu, lengva, pigiau montuojama, bet plastikas turi savo ribas.

Verdantis vanduo siekia apie 100 laipsnių temperatūrą. Tuo metu dalis plastikinių vamzdžių nėra skirti nuolatiniam tokios temperatūros poveikiui. Ypač jei vanduo pilamas tiesiai iš puodo, dideliu kiekiu ir be jokio atvėsinimo.

Kai karštas vanduo patenka į plastikinį vamzdį, medžiaga staigiai plečiasi. Po kelių akimirkų, kai vanduo nubėga ir vamzdis atvėsta, ji traukiasi. Vienkartinis toks pokytis paprastai nėra tragedija, tačiau reguliarūs temperatūros smūgiai gali silpninti vamzdžių sieneles ir jungtis.

Dar blogiau, jei kriauklė jau truputį užsikimšusi ir vanduo nuteka lėtai. Tuomet verdantis vanduo ilgiau užsilaiko sifone arba pirmoje vamzdžio dalyje. Karštis ne tiesiog greitai prabėga, o kurį laiką veikia tą pačią vietą. Būtent tada didėja rizika, kad plastikas ilgainiui deformuosis arba jungtys taps mažiau sandarios.

Karštas vanduo riebalų neišnaikina – dažnai tik nustumia juos giliau

Labai dažnas įsitikinimas: jei į kriauklę pribėgo riebalų, reikia užpilti verdančiu vandeniu ir jie išsiplaus. Skamba logiškai, bet realybėje viskas ne visada taip gražu.

Karštas vanduo iš tiesų gali laikinai suminkštinti riebalus. Jie atsiskiria nuo vamzdžio sienelių, tampa skystesni ir pajuda toliau. Tačiau vandeniui tekant vamzdžiais jis greitai vėsta. Atvėsę riebalai vėl kietėja ir gali prilipti jau giliau kanalizacijos sistemoje.

Taip kamštis ne visada pašalinamas. Kartais jis tiesiog perkeliamas į vietą, kurią pasiekti daug sunkiau.

Dėl to virtuvės kriauklė gali pradėti kimštis dar nemaloniau. Iš pradžių vanduo nuteka lėčiau, vėliau atsiranda nemalonus kvapas, o galiausiai gali prireikti ardyti sifoną arba kviesti santechniką.

Todėl riebalų geriausia apskritai nepilti į kriauklę. Keptuvėje likusį aliejų ar riebalus geriau nuvalyti popieriniu rankšluosčiu ir išmesti į šiukšliadėžę. Jeigu riebalų daugiau, juos verta supilti į atskirą indą ir išmesti tada, kai sustings.

Žiemą problema gali būti dar didesnė

Šaltuoju metų laiku vamzdžiai ir aplinka aplink juos būna vėsesni. Tai reiškia, kad temperatūrų skirtumas tarp vamzdžio ir ką tik nuo viryklės nuimto verdančio vandens tampa dar didesnis.

Staigus karščio smūgis šaltam plastikui nėra pats geriausias derinys. Medžiaga plečiasi, vėliau greitai traukiasi, o per laiką tokie ciklai gali prisidėti prie mikroįtrūkimų, deformacijų ar jungčių problemų.

Ypač jautrios vietos yra po kriaukle esantis sifonas, alkūnės, vamzdžių sujungimai ir vietos, kur vanduo užsilaiko ilgiau. Būtent ten dažniausiai kaupiasi riebalai ir maisto likučiai, todėl karštis veikia ne švarų vamzdį, o jau probleminę zoną.

Dar viena bėda – deformuotas vamzdis gali šiek tiek pakeisti nuolydį. Kanalizacijoje vanduo teka gravitacijos principu, todėl net nedidelis įlinkimas gali tapti vieta, kur pradeda kauptis nešvarumai. Iš pradžių to nepastebėsite, bet po kurio laiko kriauklė gali imti kimštis vis dažniau.

Kaip nupilti karštą vandenį, kad nepakenktumėte vamzdžiams

Gera žinia ta, kad nereikia atsisakyti makaronų, bulvių ar sriubos virimo vien dėl kriauklės. Svarbiausia – ne pilti verdantį vandenį tiesiai į vamzdžius be jokio atvėsinimo.

Paprasčiausias būdas – prieš pilant karštą vandenį atsukti šaltą vandenį iš čiaupo. Tegul jis teka gana stipria srove, o tada lėtai nupilkite vandenį iš puodo. Karštas ir šaltas vanduo susimaišys, todėl į vamzdžius pateks nebe verdantis, o gerokai žemesnės temperatūros skystis.

Kitas variantas – prieš nupilant į puodą įleisti šiek tiek šalto vandens. Tai ypač patogu, jei virėte makaronus ar bulves ir nenorite laukti, kol vanduo pats atvės.

Jeigu vanduo jau nėra verdantis, o tik karštas, vamzdžiams rizika gerokai mažesnė. Santechnikai dažnai pateikia paprastą palyginimą: jei temperatūra panaši į labai karšto dušo, sistema paprastai tai atlaiko daug ramiau nei tiesioginį 100 laipsnių smūgį.

Kada karštas vanduo į kriauklę dar pavojingesnis

Yra situacijų, kai verdančio vandens pilti į kriauklę ypač nereikėtų. Pirmiausia – jei vanduo kriauklėje jau stovi arba nuteka labai lėtai. Tai reiškia, kad kažkur sistemoje jau yra kliūtis, o karštas vanduo užsilaikys ten, kur jam geriau neužsibūti.

Antra – jei po kriaukle girdite keistus garsus, jaučiate nemalonų kvapą arba matote drėgmę ties jungtimis. Tokiu atveju verdantis vanduo gali tik pabloginti problemą.

Trečia – jei neseniai naudojote cheminį vamzdžių valiklį. Tokiu atveju į kriauklę pilti verdantį vandenį gali būti pavojinga ne tik vamzdžiams, bet ir jums. Cheminės priemonės gali reaguoti, garuoti, taškytis, o kai kurie mišiniai tampa itin agresyvūs.

Jeigu kriauklė užsikimšo rimtai, geriau pradėti nuo mechaninių ir saugesnių būdų: išvalyti sifoną, naudoti pompą arba specialią kanalizacijos spiralę. O jeigu problema kartojasi nuolat, verta ne ieškoti vis stipresnių „triukų“, o išsiaiškinti, kur iš tikrųjų kaupiasi kamštis.

Verdantis vanduo nėra kriauklės valymo priemonė

Svarbiausia išvada labai paprasta: vieną kartą nupylus karštą vandenį iš puodo vamzdžiai greičiausiai nesubyrės. Tačiau įprotis reguliariai pilti verdantį vandenį tiesiai į kriauklę, ypač jei vamzdžiai plastikiniai, nėra geriausia idėja.

Jis gali pakenkti vamzdžiams, pastumti riebalus giliau ir sukurti sąlygas naujiems užsikimšimams.

Todėl saugiausia taisyklė tokia: verdantį vandenį visada atvėsinkite arba nupilkite kartu atsukę šaltą vandenį. O dar geriau – neleiskite riebalams ir maisto likučiams apskritai keliauti į kanalizaciją.

Kartais brangus santechniko iškvietimas prasideda ne nuo didelės avarijos, o nuo labai kasdienio įpročio, apie kurį niekas ilgai nesusimąsto. Puodas po makaronų atrodo nekaltai, bet vamzdžiams jis gali būti tikras karščio išbandymas.