Židinio stiklas pajuoduoja vos įkūrus ugnį: tai gali įspėti apie pavojingą kūrenimo problemą

„Vėl nieko nematyti per stiklą…“ – tokia replika prie židinio dažnai nuskamba dar tą patį vakarą, kai ką tik nuvalytas stiklas pasidengia juoda plėvele. Iš pradžių atrodo, kad tai tik nemaloni buities smulkmena: teks vėl šveisti, pirkti specialų valiklį ir susitaikyti, kad liepsna liks pasislėpusi už suodžių. Tačiau kai stiklas juoduoja vos įkūrus ugnį, problema gali būti ne stikle.

Židinys turėtų šildyti ramiai – liepsna būti gyva, dūmai keliauti į kaminą, o stiklas pamažu apsitraukti tik po daugelio kūrenimų. Jei juodumas atsiranda per kelias minutes ar po vieno vakaro, verta sustoti ir pažiūrėti, kaip kūrenama. Kartais užtenka pakeisti vieną įprotį, o kartais toks ženklas primena apie dalykus, kurių namuose ignoruoti nereikėtų.

Juodas stiklas dažniausiai reiškia, kad malkos dega ne taip, kaip turėtų

Suodžiai ant stiklo atsiranda tada, kai degimas yra nevisavertis. Paprastai tariant, mediena ne sudega švaria liepsna, o smilksta, išskirdama daugiau dūmų ir nevisiškai sudegusių dalelių. Jos nusėda ant vėsesnio stiklo, židinio vidaus sienelių ir ilgainiui gali kauptis dūmtraukyje.

Dažna priežastis – drėgnos malkos. Įmetus į pakurą medieną, kuri dar pilna drėgmės, didelė dalis šilumos pirmiausia sunaudojama vandeniui išgarinti. Liepsna būna vangi, malkos šnypščia, stiklas apsineša, o kambaryje vietoj jaukaus spragsėjimo atsiranda jausmas, kad židinys dirba, bet šilumos duoda mažiau, nei turėtų.

Kita įprasta klaida – per anksti pernelyg stipriai pridaryti oro padavimą. Žmonės taip elgiasi norėdami, kad malkos degtų ilgiau ir nereikėtų taip dažnai jų papildyti. Tačiau ugniai trūkstant oro, ji ne tampa ekonomiškesnė – ji ima smilkti. Juodas stiklas šiuo atveju yra tarsi matomas signalas, kad pakuroje vyksta ne ramus, efektyvus degimas, o dusinamas kompromisas.

Kai problema slypi ne malkose, o dūmų kelyje

Jeigu kūrenama sausomis malkomis, ugniai pradžioje netrukdoma, o stiklas vis tiek greitai patamsėja, priežastis gali būti silpna trauka. Ypač tai pasijunta rudenį, kai kaminas dar šaltas, lauke drėgna ir nėra didelio temperatūrų skirtumo. Dūmai tada ne taip noriai kyla aukštyn, o dalis jų ilgiau sukasi židinio viduje.

Trauką gali apsunkinti ir užterštas dūmtraukis, netinkamai veikianti sklendė, nepakankamas oro pritekėjimas į namus ar sandarūs langai. Senesniame name oras pro įvairius tarpus patekdavo savaime, o gerai apšiltintame būste židiniui kartais tiesiog pritrūksta to oro, kurio reikia liepsnai. Žmogus mato tik pajuodusį stiklą, nors tikrasis nepatogumas prasideda nuo visos namo vėdinimo ir dūmų šalinimo sistemos.

Čia atsiranda ir saugumo klausimas. Netvarkingas degimas reiškia daugiau suodžių bei degių nuosėdų dūmtraukyje, o prasta trauka gali didinti riziką, kad degimo produktai pateks ne ten, kur turi patekti. Jei patalpoje jaučiamas dūmų kvapas, dūmai veržiasi pro dureles, ima skaudėti galvą ar svaigti, kūrenimą reikia nutraukti, išvėdinti patalpas ir pasirūpinti židinio bei kamino patikra. Anglies monoksidas yra bekvapis, todėl namuose, kuriuose kūrenama kietuoju kuru, ypač svarbus veikiantis anglies monoksido detektorius.

Židinio stiklas pajuoduoja vos įkūrus ugnį: tai gali įspėti apie pavojingą kūrenimo problemąNuotrauka: Pexels / Magda Ehlers

Vienam tai valymo rūpestis, kitam – papildoma įtampa namuose

Šeimai su mažais vaikais židinys dažnai reiškia ne vien šilumą, bet ir kasdienę rutiną: parnešti malkas, prižiūrėti ugnį, užtikrinti, kad niekas neprieitų per arti. Kai kiekvieną kartą stiklas greitai pajuoduoja, prie šios rutinos prisideda varginantis valymas. O blogiausia, kad dėl užteršto stiklo žmogus gali pradėti mažiau stebėti pačią liepsną – nors jos vaizdas dažnai leidžia pastebėti, ar degimas atrodo normalus.

Vyresniems žmonėms tai gali tapti ir fiziniu nepatogumu. Nuolat lenktis, šveisti pridegusias apnašas, nešioti sunkesnes malkas ar tikrinti sklendes nėra paprasta. Mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, kur židinys ar krosnelė neretai yra svarbi šildymo dalis, tokia smulkmena greitai virsta klausimu, ar namuose bus ir šilta, ir saugu.

Tačiau ne visą atsakomybę teisinga suversti savininkui. Židinio stiklas gali juoduoti ir dėl netinkamai parinkto, sumontuoto ar sureguliuoto įrenginio. Oro padavimo angos, durelių sandarumas, dūmtraukio aukštis ir jo būklė nėra detalės, kurias visada galima išspręsti stipriau pakūrus. Jei problema kartojasi nuo pat židinio įrengimo pradžios, prasminga kviesti kvalifikuotą specialistą, o ne vien ieškoti vis stipresnio stiklo valiklio.

Pradėti verta nuo paprastų dalykų, bet neatidėlioti rimtesnės patikros

Pirmiausia verta pažvelgti į pačias malkas. Jos turėtų būti sausos, laikytos taip, kad būtų apsaugotos nuo lietaus, bet galėtų vėdintis. Kūrenant geriau pradėti nuo mažesnių, lengviau įsidegančių sausų skiedrų ir leisti ugniai įsivažiuoti, o ne iškart užversti pakurą stambiomis kaladėmis bei uždaryti oro padavimą.

Taip pat naudinga stebėti, kada stiklas tamsėja. Jei tik užkūrus, kol kaminas šaltas, lengvas apnašų sluoksnis atsiranda retkarčiais, tai dar nebūtinai rodo gedimą. Tačiau jei stiklas kone iškart tampa juodas, liepsna vangiai rusena, į kambarį grįžta dūmų kvapas arba židinys sunkiai įsidega nuolat, tai jau ne tas atvejis, kurį reikėtų nurašyti žiemos nepatogumams.

Dūmtraukio priežiūra ir periodinė apžiūra nėra darbai, kuriuos verta atidėti iki kito sezono. Saugiau iš anksto įsitikinti, kad dūmų kelias švarus, oro pritekėjimas pakankamas, o pats židinys veikia taip, kaip numatyta. Namų jaukumą dažnai kuria ne didelė liepsna, o ramybė žinant, kad ji dega savo vietoje.

Juodas židinio stiklas nėra vien estetikos klausimas. Kartais jis tik pasako, kad malkos buvo per drėgnos ar ugnis pernelyg prislopinta, tačiau kartais primena apie nematomą kelią už sienos – kaminą, trauką ir orą, nuo kurių priklauso visa namų šiluma. Todėl verta nuvalyti ne tik stiklą, bet ir išsiaiškinti, kodėl jis taip greitai pajuodo.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!