Prieš įjungiant šildymą patikrinkite katilą: vienas nustatymas gali sumažinti žiemos sąskaitas
Rudenį namuose dažniausiai pirmas signalas būna ne termometras, o šaltos grindys ryte. Vieną vakarą dar užtenka megztinio, kitą jau ranka pati tiesiasi prie katilo valdiklio. Tuomet norisi vieno paprasto sprendimo: pasukti temperatūrą aukščiau, kad radiatoriai būtų tikrai karšti ir namai kuo greičiau sušiltų.
Toks sprendimas atrodo logiškas, tačiau katilui ne visada reikia dirbti visu pajėgumu. Ant jo nustatyta šildymo vandens temperatūra gali lemti ne tik tai, kaip greitai įšils kambarys, bet ir kiek dujų ar kito kuro bus sunaudota per visą sezoną. Kartais sąskaitą augina ne šaltas sausis, o vis dar vasariškai paliktas katilo nustatymas.
Svarbu nepainioti dviejų dalykų: karšto vandens čiaupui ir vandens, kuris keliauja į radiatorius ar grindinį šildymą. Kalbant apie jaukumą kambariuose ir šildymo išlaidas, dažniausiai verta peržiūrėti būtent šildymo kontūro temperatūrą. Tai nedidelis skaičius ekrane, bet jis neturėtų būti parenkamas vien pagal principą „kuo karščiau, tuo geriau“.
Karšti radiatoriai dar nereiškia, kad namuose bus pigiau
Įprasta manyti, kad stipriai įkaitęs radiatorius yra gero šildymo ženklas. Jis greitai pakelia kambario temperatūrą, tačiau po kurio laiko termostatas katilą išjungia, radiatoriai atvėsta, ir ciklas prasideda iš naujo. Kambaryje jaučiasi tie pažįstami bangavimai: prie lango vėsoka, viduryje per šilta, o vakare vėl norisi sukti reguliatorių.
Daugeliu atvejų namui patogiau, kai šiluma tiekiama ramiau ir tolygiau. Žemesnė šildymo vandens temperatūra leidžia radiatoriams ar grindims ilgiau skleisti švelnesnę šilumą, o katilui nereikia nuolat šokti iš poilsio į maksimalų režimą. Tai nereiškia, kad namus būtina laikyti vėsesnius – tik kad pageidaujama temperatūra pasiekiama ne visada vienu galingu šuoliu.
Ypač tai aktualu kondensaciniams dujiniams katilams. Jie efektyviausiai veikia tuomet, kai į katilą grįžtantis šildymo sistemos vanduo nėra pernelyg karštas. Todėl pernelyg aukštas nustatymas gali reikšti, kad katilas atliks savo darbą, bet neišnaudos galimybės dirbti ekonomiškiau.
Tinkamas skaičius priklauso ne nuo kaimyno katilo
Vieno universalaus skaičiaus, kuris tiktų kiekvienam būstui, nėra. Namas su naujais, didesniais radiatoriais, apšiltintomis sienomis ir sandariais langais gali išsiversti su žemesne temperatūra nei senesnis butas, kuriame radiatoriai maži, o pro langus žiemą jaučiamas šaltis. Grindiniam šildymui paprastai reikia gerokai žemesnės vandens temperatūros nei įprastiems radiatoriams.
Praktiškiausia pradėti ne nuo kraštutinumų. Jei katilas ilgai buvo nustatytas labai aukštai, temperatūrą galima mažinti po truputį ir kelias dienas stebėti, ar namuose vis dar patogu. Jei lauke vėsu, o kambariuose palaikoma norima šiluma, tikėtina, kad ankstesnis nustatymas buvo didesnis, nei iš tiesų reikėjo.
Tačiau nereikia persistengti vien dėl noro sutaupyti. Jei katilas dirba, o namuose nuolat vėsu, gyventojai ims kelti kambario termostato ribą, jungti elektrinius šildytuvus arba sukti nustatymus pirmyn atgal. Tuomet sutaupymas gali ištirpti greičiau nei rytinis lango rasojimas. Tikslas nėra turėti vos drungnus radiatorius – tik rasti mažiausią temperatūrą, su kuria būstas normaliai sušyla.
Vienam reikia šilumos ryte, kitam – stabilumo visą dieną
Šis nustatymas skirtingai jaučiasi ir skirtingiems žmonėms. Šeimai su mažais vaikais svarbu, kad ryte vonios kambarys nebūtų ledinis ir kad šiluma namuose laikytųsi stabiliai. Vyresni žmonės dažnai jautriau reaguoja į vėsesnius kampus ar skersvėjus, todėl jiems vien skaičiaus termostate nepakanka – svarbu, kaip iš tiesų jaučiasi kambaryje.
Dirbantys iš namų gali pastebėti kitą dalyką: kai katilas nustatytas per agresyviai, darbo kambaryje prieš pietus pasidaro tvanku, o vėliau vėl norisi apsikloti pledu. Tuo metu ilgiau išvykstantys žmonės kartais palieka per aukštą režimą vien iš nerimo, kad grįžus namai bus šalti. Šildymo sistema neturi tapti dar vienu šeimos ginču, kuriame vienas vis kelia temperatūrą, o kitas slapta ją mažina.
Yra ir techninė pusė. Ne kiekvienas katilas, radiatorius ar valdiklis veikia vienodai, o senesnė sistema gali turėti savų apribojimų. Jei sumažinus temperatūrą kai kurie radiatoriai lieka šalti, problema gali slypėti ne pačiame nustatyme, bet sistemos balansavime, ore radiatoriuose, netinkamai veikiančiame termostate ar priežiūros stokojančiame katile.
Prieš sezoną verta ne tik pasukti ratuką
Prieš pirmą rimtesnį šildymo paleidimą naudinga pažiūrėti, ar katilo slėgis yra toks, kokį nurodo jo gamintojas, ar radiatoriai šyla tolygiai ir ar valdiklyje nenustatytas seniai pamirštas režimas. Vasarą daug kas pakeičia laiką, atostogų programą ar kambario temperatūrą, o rudenį stebisi, kodėl sistema elgiasi tarsi turėtų savo nuomonę. Kartais užtenka kelių minučių peržiūrėti nustatymus, kad vėliau nereikėtų spėlioti dėl didesnių sąskaitų.
Jeigu namuose yra programuojamas termostatas, verta priderinti jį prie tikro gyvenimo ritmo. Nėra prasmės pilnai šildyti tuščią būstą, bet ir visiškai atvėsinti sienų bei grindų ne visada apsimoka. Švelnus temperatūros sumažinimas, kai visi išvykę ar miega, dažnai yra protingesnis už kasdienį „įjungta–išjungta“ maratoną.
O jei katilo nustatymai neaiškūs, prietaisas rodo klaidas, girdisi neįprasti garsai ar sistema seniai nebuvo prižiūrėta, eksperimentus geriau sustabdyti. Saugumui ir įrangos būklei svarbiau ne savarankiškai spaudyti visus mygtukus, o kreiptis į kvalifikuotą specialistą. Karšto vandens temperatūros nustatymų taip pat nereikėtų mažinti aklai, nes jiems taikomi kiti higienos ir saugumo reikalavimai.
Žiemos sąskaita retai priklauso nuo vieno mygtuko, tačiau šildymo vandens temperatūra yra vienas iš tų nustatymų, kuriuos žmonės dažnai pamiršta iki pirmo didesnio mokėjimo. Namai turi būti šilti, o ne įrodinėti, kad katilas moka dirbti visu garsumu – tai gal šį rudenį verta pažiūrėti, ar jūsų nustatytas skaičius iš tiesų šildo namus, o ne tik sąskaitą?
Įvertinkite šį straipsnį:
Kraunami duomenys...
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?