„AliExpress“ gavo rekordinę 550 mln. eurų baudą: ką tai reiškia pirkėjams Europoje

Europos Komisija skyrė Kinijos elektroninės prekybos platformai „AliExpress“ 550 mln. eurų baudą už Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus. Tai kol kas didžiausia bauda, skirta pagal šį ES teisės aktą, kuris įpareigoja dideles interneto platformas rimčiau vertinti rizikas vartotojams ir aktyviau stabdyti neteisėtą, nesaugų ar suklastotą turinį bei prekes.

Šiuo atveju kalbama ne apie vieną netinkamą prekę ar atsitiktinį pažeidimą. Komisija nustatė, kad „AliExpress“ nepakankamai vertino ir mažino riziką, susijusią su neteisėtų, nesaugių ar padirbtų produktų pardavimu savo platformoje. Tarp minimų prekių – nesaugūs žaislai, pavojinga kosmetika, suklastoti drabužiai ir kitos vartotojams galinčios pakenkti prekės.

„AliExpress“ Europos rinkoje nėra maža nišinė parduotuvė. Europos Komisijos priežiūros puslapyje platforma įtraukta į labai didelių interneto platformų sąrašą, o joje nurodytas vidutinis mėnesinis aktyvių vartotojų skaičius ES siekia 104,3 mln. Todėl Briuselio žinutė aiški: kuo didesnė platforma, tuo didesnė ir atsakomybė.

Kodėl EK nusprendė bausti „AliExpress“

Tyrimas dėl „AliExpress“ buvo pradėtas dar 2024 m. kovą. Europos Komisija aiškinosi, ar platforma tinkamai vykdo pareigas pagal Skaitmeninių paslaugų aktą, ypač kalbant apie vartotojų saugumą ir neteisėtų produktų plitimą. Oficialioje EK informacijoje nurodoma, kad „AliExpress“ privalėjo atidžiai vertinti rizikas ir imtis veiksmingų priemonių, bet šių pareigų tinkamai neįvykdė.

Komisijos teigimu, platformoje ir toliau cirkuliavo dideli kiekiai neteisėtų produktų. Kai kurios prekės, net ir pastebėjus problemą, galėjo likti prieinamos dar kelias savaites. „Euronews“ skelbia, kad tyrėjai taip pat nustatė silpną pardavėjų kontrolę: kai kurie prekiautojai galėjo apeiti tikrinimo sistemas, netinkamai klasifikuoti prekes arba toliau veikti platformoje po sankcijų.

Tai ypač jautru tokiose kategorijose kaip vaikų žaislai, kosmetika, elektros prekės ar gaminiai, kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Pirkėjas mato mažą kainą ir patrauklią nuotrauką, bet ne visada gali įvertinti, ar produktas atitinka ES saugos reikalavimus. Būtent dėl to platformos privalo ne tik reaguoti į skundus, bet ir sistemingai valdyti riziką.

Kodėl tai svarbu paprastam pirkėjui

Dalis vartotojų į tokias baudas žiūri kaip į didžiųjų institucijų ir didžiųjų platformų ginčą. Tačiau šis sprendimas tiesiogiai susijęs su kasdieniais pirkimais. Kai žmogus užsisako žaislą vaikui, kremą, telefono įkroviklį ar drabužį iš tarptautinės platformos, jis tikisi, kad prekė bus bent jau saugi. Maža kaina neturėtų reikšti, kad pirkėjas prisiima visą riziką.

Problema ta, kad elektroninės prekybos platformose pirkėjas dažnai perka ne iš pačios platformos, o iš trečiųjų šalių pardavėjų. Tai sukuria pilką zoną: platforma suteikia infrastruktūrą, matomumą ir mokėjimo sistemą, bet realų produktą parduoda kitas subjektas. ES dabar vis aiškiau sako, kad didelė platforma negali tiesiog apsimesti neutraliu skelbimų stendu.

Vartotojui tai reiškia ir labai praktišką pamoką. Jeigu prekė atrodo įtartinai pigi, neturi aiškių saugos ženklinimų, pardavėjas pateikia keistus aprašymus, o atsiliepimai atrodo dirbtiniai, verta sustoti. Ypač atsargiai reikėtų pirkti vaikams skirtus gaminius, kosmetiką, maisto papildus, elektronikos priedus, baterijas ir įkroviklius. Tokios prekės gali būti ne tik nekokybiškos, bet ir pavojingos.

DSA keičia taisykles interneto milžinams

Skaitmeninių paslaugų aktas sukurtas tam, kad didelės platformos nebegalėtų sakyti: „mes tik tarpininkai“. Jis įpareigoja labai dideles platformas vertinti sistemines rizikas, turėti efektyvias pranešimo ir reagavimo sistemas, bendradarbiauti su priežiūros institucijomis ir neleisti, kad neteisėtos prekės ar turinys masiškai plistų jų paslaugose. AP pažymi, kad DSA tikslas – saugesnė internetinė erdvė ir europiečių teisių apsauga.

„AliExpress“ bauda svarbi ir dėl platesnio konteksto. ES vis griežčiau žiūri į dideles Kinijos prekybos platformas, tokias kaip „AliExpress“, „Temu“ ar „Shein“. „Euronews“ primena, kad sprendimas dėl „AliExpress“ priimtas tuo metu, kai Briuselis taip pat griežtina požiūrį į mažos vertės siuntas ir importo modelius, kuriais remiasi dalis greitosios elektroninės prekybos verslo.

Tai gali keisti visą pigių prekių iš Azijos logiką. Jei platformos bus priverstos daugiau investuoti į kontrolę, tikrinimą, pardavėjų priežiūrą ir produktų saugą, dalis prekių gali brangti arba dingti iš Europos rinkos. Pirkėjui tai gali atrodyti kaip bloga žinia, bet kartu tai reiškia mažesnę riziką gauti pavojingą ar suklastotą produktą.

Kas bus toliau

„AliExpress“ su baudos dydžiu nesutinka. AP pateiktame bendrovės komentare platforma teigė investavusi daug išteklių į rizikos vertinimą, produktų saugą ir vartotojų apsaugą, tačiau kartu pareiškė, kad bauda esą neproporcinga. Bendrovė nurodė vertinanti sprendimą ir svarstanti galimus tolesnius veiksmus.

Europos Komisija savo ruožtu reikalauja ne tik sumokėti baudą. „AliExpress“ iki spalio 20 d. turi pateikti veiksmų planą, kuriame būtų paaiškinta, kaip platforma pašalins nustatytus trūkumus ir geriau valdys rizikas. Jei bendrovė nesilaikys sprendimo, jai gali grėsti papildomos periodinės baudos.

Ši byla rodo, kad internetinė prekyba Europoje pereina į kitą etapą. Ilgą laiką pirkėjai buvo viliojami milžinišku pasirinkimu ir labai mažomis kainomis, o atsakomybės klausimai likdavo antrame plane. Dabar ES siunčia signalą, kad pigumas negali būti svarbesnis už saugumą.

Pirkėjams Lietuvoje tai nereiškia, kad „AliExpress“ ar panašiose platformose nebegalima pirkti. Tačiau verta pirkti atsargiau: tikrinti pardavėją, skaityti ne vien žvaigždutes, bet ir realius komentarus, vengti įtartinų kosmetikos ar vaikų prekių, o brangesnius ar saugai jautrius produktus rinktis iš patikimesnių šaltinių.

550 mln. eurų bauda yra ne tik smūgis „AliExpress“. Tai ir priminimas vartotojams: internetinė lentyna nėra automatiškai saugi vien todėl, kad atrodo patogiai, gražiai ir pigiai. Už vieno paspaudimo gali slypėti prekė, kurios niekas rimtai nepatikrino.