Baltijos jūroje perspėjimas dėl audros bangos: numatomas pirmasis sezono potvynis

Vokietijos Baltijos pakrantėje nuo spalio 17-osios vakaro laukiama audros sukelto vandens lygio pakilimo, kuris kai kur gali užlieti krantines. Dėmesys krypsta į Flensburgą, Kylio ir Liubeko įlankas, o aukštas vanduo prognozuojamas naktį į sekmadienį ir spalio 18 dieną. Naujausioje Vokietijos federalinės jūrų ir hidrografijos agentūros BSH prognozėje kai kurioms vietovėms jau nurodomi aukštesni rodikliai nei šeštadienio rytą.

Vanduo kils nuo šeštadienio vakaro: prognozė patikslinta

Spalio 17 dieną 13.09 val. Vokietijos laiku paskelbtoje BSH prognozėje perspėjama apie audros sukelto patvankos pavojų visoje Vokietijos Baltijos pakrantėje. Kylio įlankoje vandens lygis gali pasiekti 1,30 metro virš Vokietijos aukščių atskaitos lygio NHN, Liubeko įlankoje – 1,45 metro. Agentūra pabrėžia, kad prognozė dar turi neapibrėžtumo ir bus atnaujinama.

Tai svarbus pokytis, palyginti su ankstesniais pranešimais, kuriuose minėti mažesni skaičiai. Planuojant kelionę ar saugant turtą prie vandens reikėtų žiūrėti ne į išsaugotą rytinę naujieną, o į naujausią konkrečios vietovės perspėjimą. Vandens lygio prognozę gali pakeisti patikslėjusi vėjo kryptis, stiprumas ir jo veikimo trukmė.

Pavojus taip pat neapsiriboja viena trumpa banga. Pakilęs vanduo gali laikytis kelias valandas, o atskirų įlankų aukščiausias lygis pasiekiamas skirtingu metu. Todėl ramiau atrodanti krantinė šeštadienio popietę dar nepasako, kokia padėtis bus naktį ar sekmadienio rytą.

Flensburge minimi 1,64 metro: kodėl skaičiai skiriasi?

Flensburgui skelbti modelių rezultatai gerokai išsiskyrė. Ankstesniame BSH vertinime sekmadieniui buvo numatyta apie 1,08 metro, o Danijos meteorologijos instituto DMI modelis rodė galimą 1,64 metro lygį sekmadienio rytą. 1,64 metro yra vieno modelio scenarijus, o ne garantuotas būsimas vandens lygis. Skirtumas tarp prognozių rodo, kodėl vietos tarnybos ragina stebėti atnaujinimus.

Flensburgo centre, ties „Schiffbrücke“ krantine, vanduo jos kraštą gali peržengti lygiui pakilus maždaug iki 1,10 metro virš NHN. Taigi net gerokai mažesnis skaičius nei 1,64 metro jau gali turėti praktinių pasekmių. Žemiau esančiose vietose gali prireikti riboti eismą ir patraukti automobilius.

Gyventojams bei verslams prie uosto rekomenduojama pasirūpinti turtu, o pavojaus zonos lankytojų prašoma ją aplenkti. Šeštadienį nuo 12 iki 17 val. vietos laiku „Exe“ aikštėje prie budėjimo posto numatytas smėlio maišų dalijimas galintiems nukentėti gyventojams. Tai prevencinis pasirengimas, o ne pranešimas, kad visos minimos teritorijos jau užlietos.

Tai vandens lygio pakilimas, o ne pusantro metro aukščio bangos

Skaičius prie perspėjimo lengva suprasti klaidingai. Kai kalbama apie 1,30 ar 1,64 metro lygį, apibūdinama vandens paviršiaus padėtis atskaitos lygio atžvilgiu. Tai nėra pavienės bangos aukštis, todėl šių rodiklių negalima sutapatinti.

Audros sukelta patvanka susidaro, kai vėjas stumia vandenį pakrantės link ir šis ten kaupiasi. Įlankos bei siaurėjančios pakrantės formos gali sustiprinti vietinį pakilimą. Dėl to net tos pačios jūros pakrantėse tuo pačiu metu gali būti labai skirtinga situacija.

Pakilus bendram vandens lygiui, bangos pasiekia vietas, kurios įprastai lieka sausos. Todėl pavojų gali kelti ir krantinę užliejantis vanduo, ir ant jo besiritančios bangos. Vien iš vėjo stiprumo ar gražiai atrodančio vaizdo telefone neįmanoma nuspręsti, kad prie pat vandens stovėti saugu.

Mažesnis už nustatytą perspėjimo ribą lygis taip pat savaime nereiškia atoslūgio. Vanduo gali būti pakilęs, tačiau dar nepasiekęs konkrečiai klasifikacijai taikomos ribos. Vertinant naujieną reikia atskirti patį reiškinį, jo stiprumą ir vietos tarnybų paskelbtą pavojaus lygį.

Ką ši žinia reiškia Lietuvos gyventojams?

Vokietijos perspėjimas pirmiausia aktualus ten gyvenantiems lietuviams ir šį savaitgalį keliaujantiems į šios šalies Baltijos pakrantę. Prie uosto paliktą automobilį verta patraukti dar prieš vandeniui kylant, laikytis užtvarų ir nesirinkti užliejamos krantinės pasivaikščiojimui. Kelionės maršrute taip pat gali atsirasti vietinių eismo ribojimų.

Lietuvoje nereikėtų skubėti daryti išvados, kad toks pats pakilimas artėja ir prie mūsų krantų. Vokietijos įlankų prognozė nėra Lietuvos pajūrio prognozė. Norint įvertinti padėtį Klaipėdoje, Palangoje ar Neringoje, reikia vietinių orų, vandens lygio ir atsakingų tarnybų pranešimų.

Pajūryje verta prisiminti paprastą taisyklę: stipraus bangavimo metu molas ar krantinės kraštas nėra tinkama vieta stebėti audrą iš arti. Vanduo gali užlieti paviršių netikėtai, o šlapia danga tampa slidi. Pamatę užtvarą ar perspėjimą, saugesnį stebėjimo tašką rinkitės sausumoje.

Šiuo atveju svarbiausia sekti vietą ir laiką: kuriai pakrantei skirtas perspėjimas, kada jis atnaujintas ir kuriomis valandomis laukiamas aukščiausias vanduo. Vien užrašo „Baltijos jūroje“ tam neužtenka – Flensburgo uostas ir Lietuvos paplūdimiai yra skirtingos vietos, kurioms reikia atskirų prognozių.