Rugsėjį metinė infliacija pasiekė 6,1 proc.: kurios gyventojų išlaidos labiausiai pabrango

Pagal LRT pranešimą

Rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2025 metų rugsėju, pagal su Europos Sąjungos valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 6,1 proc. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) ji buvo 6,7 proc., todėl gyventojų kasdienėms išlaidoms didžiausią įtaką darė pabrangę degalai, energija, kai kurios būsto išlaidos, vaistai ir viešojo maitinimo paslaugos.

Šie rodikliai taikomi visiems pirkėjams kaip bendro kainų pokyčio matas, tačiau kiekvieno namų ūkio išlaidos gali skirtis pagal tai, ką jis perka ir kokiomis paslaugomis naudojasi. Rugsėjo duomenys rodo, kad išlaidų planuose verta atskirai pasižiūrėti į automobilio naudojimo, šildymo, elektros, vaistų bei maitinimosi ne namuose eilutes.

Kurios išlaidos brango labiausiai

Metinę infliaciją pagal SVKI labiausiai didino benzino ir dyzelino kainų augimas. Tai aktualu gyventojams, kurie automobiliu vyksta į darbą, veža vaikus, važiuoja apsipirkti ar naudojasi kitomis kelionėmis, kurioms reikalingi degalai. Prie bendro kainų kilimo taip pat prisidėjo kitų degalų kainų padidėjimas.

Tarp labiausiai brangusių išlaidų buvo šilumos energija ir elektra. Todėl namų biudžete verta palyginti rugsėjo sąskaitas su ankstesnio laikotarpio išlaidomis, ypač jei būste naudojama šilumos energija, elektra ar mediena. Metinę infliaciją didino ir medienos, įskaitant granules bei briketus, kainų padidėjimas. Tai tiesiogiai susiję su tais namų ūkiais, kurie šildymui renkasi tokią produkciją.

Automobilio eksploatacijos išlaidose brango asmeninių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas. Kitaip tariant, bendrą kainų pokytį veikė ne tik išlaidos kurui, bet ir automobilio priežiūros bei remonto paslaugoms.

Didesnės kainos fiksuotos restoranuose, kavinėse ir kitose viešojo maitinimo vietose. Gyventojams, kurie į savo mėnesio išlaidas įtraukia pietus mieste, kavines ar kitas maitinimo paslaugas, ši kategorija taip pat buvo tarp infliaciją didinusių veiksnių. Prie metinės infliacijos prisidėjo cigarečių, vaistų, vakcinų ir kitų vaistinių preparatų kainų padidėjimas.

Ne visos prekės brango. Bendrą infliaciją mažino gaminių iš mėsos, subproduktų ir mėsos kainų kritimas. Mažėjo ir garso bei vaizdo priėmimo, įrašymo ir atkūrimo įrenginių, naudotų automobilių, sviesto bei kitų pieno riebalų ir aliejų, duonos ir pyrago kepinių kainos. Tai reiškia, kad vertinant visą pirkinių krepšelį vienos išlaidų grupės augo, o kitose buvo fiksuojamas kainų sumažėjimas.

Ką daryti

• Palyginkite rugsėjo ir rugpjūčio išlaidas. Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, mėnesio infliacija pagal SVKI buvo 0,9 proc., o pagal VKI – 1 proc. Peržiūrėkite sąskaitas ir pirkinius, kuriuos kartojate kas mėnesį.
• Atskirai susirašykite kuro ir automobilio priežiūros išlaidas. Benzinas, dyzelinas, kiti degalai bei asmeninių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas buvo tarp metinę infliaciją didinusių kategorijų.
• Patikrinkite su būstu susijusias eilutes. Į vieną sąrašą įtraukite šilumos energiją, elektrą, medieną, granules ir briketus, jei tokių išlaidų turite. Šių kategorijų kainų augimas prisidėjo prie metinės infliacijos.
• Įvertinkite reguliarias sveikatos ir maitinimo išlaidas. Palyginkite, kiek rugsėjį išleidote vaistams, vakcinoms ar kitiems vaistiniams preparatams, taip pat restoranams, kavinėms ir kitoms viešojo maitinimo paslaugoms.
• Maisto bei kitų prekių pirkinius vertinkite pagal konkrečias grupes. Rugsėjo duomenyse kainų mažėjimas fiksuotas, be kita ko, mėsos gaminiams, sviestui, kitiems pieno riebalams, aliejams, duonai ir pyrago kepiniams.

Rugsėjį metinė infliacija pasiekė 6,1 proc.: kurios gyventojų išlaidos labiausiai pabrangoNuotrauka: Unsplash / Jakub Żerdzicki

Ką rodo bendri kainų rodikliai

Suderinta vidutinė metinė infliacija rugsėjį siekė 4,5 proc., o pagal VKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija – 4,9 proc. Metinė infliacija pagal SVKI buvo skaičiuojama lyginant 2026 metų rugsėjį su 2025 metų rugsėju, o mėnesio rodiklis – rugsėjį su rugpjūčiu.

Gamintojų parduotos produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju, padidėjo 17,5 proc., o neįskaičiavus naftos produktų – 5,1 proc. Per mėnesį produkcijos kainos kilo atitinkamai 3,5 proc. ir 1 proc. Bendram gamintojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 12 proc. padidėjusios naftos produktų kainos, o mažinanti įtaka buvo susijusi su 0,9 proc. atpigusiomis gumos ir plastiko gaminių kainomis.

Lietuvoje parduotos produkcijos kainos per metus augo 19 proc., o be naftos produktų – 8,3 proc. Per mėnesį jos padidėjo atitinkamai 4,2 proc. ir 1,7 proc. Ne Lietuvos rinkoje parduotos produkcijos kainos per metus didėjo 16,3 proc. ir 2,6 proc., o per mėnesį – 2,9 proc. ir 0,4 proc. Euro zonos rinkoje jos per metus kilo 16,4 proc., ne euro zonoje – 16,2 proc.; per mėnesį atitinkamai 1,2 proc. ir 4,4 proc.

Eksporto ir importo duomenys

Šiemet sausį–rugpjūtį Lietuvos eksporto vertė augo 7,7 proc. iki 26,3 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 7,3 proc. iki 18,1 mlrd. eurų. Importas per tą patį laikotarpį didėjo 6,5 proc. iki 30,7 mlrd. eurų, o prekybos deficitas siekė 4,4 mlrd. eurų.

Bendras eksportas be mineralinių produktų augo 3,4 proc., o lietuviškos kilmės prekių – 1,4 proc. Importas be mineralinių produktų didėjo 3,1 proc. Eksporto augimui įtakos turėjo 33,1 proc. išaugęs mineralinio kuro, alyvų ir jų distiliavimo produktų eksportas bei 11,1 proc. padidėjęs mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių eksportas. Importo augimą veikė 23,3 proc. padidėjęs mineralinių produktų ir 7,9 proc. išaugęs elektros mašinų, įrenginių bei jų dalių importas.

Daugiausia eksportuota į Latviją, Lenkiją ir Vokietiją, o daugiausia importuota iš Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos. Rugpjūtį, palyginti su liepa, eksportas padidėjo 3,4 proc., lietuviškos kilmės prekių – 8,8 proc., o importas sumažėjo 7,8 proc. Per metus, rugpjūtį palyginti su 2025 metų rugpjūčiu, eksportas augo 14,9 proc., lietuviškų prekių – 15,5 proc., importas – 12,1 proc.