Dyzelino kainos greitai nekris. Teks važiuoti pigesnio kuro į Lenkiją arba Latviją

Įvažiuojate į degalinę, pažiūrite į kainų lentą ir vėl perskaičiuojate, kiek šį kartą pilsite. Pilną baką ar tik tiek, kad užtektų iki atlyginimo? Žiniose girdėjote apie atpigusią naftą, todėl tikėjotės bent šiokio tokio palengvėjimo. Tačiau prie dyzelino kolonėlės jo dar nematyti. Priežastis paprasta tik iš pirmo žvilgsnio: nafta ir iš jos pagamintas dyzelinas yra skirtingos prekės, o jų tiekimas šiuo metu susiduria su nevienodomis problemomis.

Žmogui, kuris automobiliu kasdien važiuoja į darbą, ši situacija reiškia labai konkretų pasirinkimą. Kelionės dažniausiai negalima atsisakyti, ypač gyvenant užmiestyje. Reikia nuvežti vaikus, pasiekti darbovietę, aplankyti tėvus. Todėl brangesnis kuras šeimos biudžete atsiranda kaip papildoma būtina išlaida, kuriai pinigų tenka rasti kitų pirkinių sąskaita.

Tikėtis kainų mažėjimo suprantama. Tačiau patikimo pažado, kad dyzelinas Lietuvos degalinėse netrukus smarkiai atpigs, šiandien nėra. Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo ataskaita rodo, kad pasaulinėje rinkoje ypač įtempta būtent perdirbtų naftos produktų, tarp jų dyzelino, pasiūla.

Kodėl pigesnė nafta dar nereiškia pigesnio bako?

Skaitant naujienas apie naftos kainos kritimą lengva pagalvoti: jeigu žaliava pinga, kodėl degalinė nekeičia skaičių? Tačiau tarp naftos telkinio ir jūsų automobilio bako yra perdirbimo gamykla, transportas, sandėliavimas ir didmeninė prekyba. Galutinėje kainoje taip pat yra mokesčiai bei prekybos sąnaudos ir maržos.

Naftos gali būti daugiau, bet iš jos dar reikia pagaminti tinkamos kokybės degalus ir pristatyti ten, kur jų reikia. Jeigu sutrinka gamyklų darbas arba gatavo kuro gabenimas, dyzelinas gali išlikti brangus net tuomet, kai pati žaliava atpinga.

Tai ir paaiškina, kodėl vien naftos biržos grafikas neleidžia numatyti rytdienos kainos degalinėje. Dyzelino didmeninė kaina gali judėti kitaip. Kita vertus, vien tiekimo sunkumais negalima automatiškai pateisinti kiekvienos konkrečios degalinės kainos – vairuotojui vis tiek verta palyginti pasiūlymus.

Toli vykstantys tiekimo sutrikimai pasiekia ir mūsų pinigines

Artimųjų Rytų konfliktas ir apsunkintas gabenimas per Hormūzo sąsiaurį paveikė pasaulinę naftos bei degalų prekybą. Tačiau žalios naftos ir jau pagamintų produktų srautai atsikuria nevienodai. Tiekimą riboja ne tik laivų maršrutai, bet ir naftos perdirbimo veiklos sutrikimai.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, rugpjūtį Persijos įlankos šalių grynasis dyzelino ir gazolio eksportas tesiekė kiek daugiau nei ketvirtadalį prieš karą buvusio lygio. Pasiūlą papildomai mažino Rusijos naftos perdirbimo ir produktų eksporto sutrikimai. Rugsėjo vertinime visiškas Artimųjų Rytų tiekimo atsigavimas buvo nukeltas į 2027 metus. Tai prognozė, priklausanti nuo konflikto eigos, o ne garantuota atsigavimo data.

Lietuvos vairuotojui nebūtina sekti kiekvieno tanklaivio, kad pajustų pasekmes. Kai pasaulinėje rinkoje sumažėja parduodamo dyzelino, dėl likusių krovinių konkuruoja daugiau pirkėjų. Europos tiekėjai taip pat veikia šioje rinkoje. Net jeigu jūsų įsipiltas kuras pagamintas visai kitame regione, jo kainą gali veikti bendras pasiūlos trūkumas.

Todėl ir benzinas, ir dyzelinas nebūtinai pigs vienu metu ar vienodu tempu. Tai skirtingi produktai, kurių paklausa, atsargos ir prekybos srautai skiriasi.

Dyzelino kaina gali pasiekti 3 eurus: brangesnės žaliavos poveikį pajus degalų pirkėjaiNuotrauka: Pixabay / andreas160578

Dešimt centų atrodo nedaug, kol nesuskaičiuojate viso mėnesio

Prie kainų lentos keli centai kartais atrodo menkniekis. Tačiau pilant 50 litrų, kiekvienas papildomas 10 centų už litrą reiškia 5 eurus. Jei skirtumas siekia 20 centų, tas pats kiekis kainuoja jau 10 eurų daugiau.

Dar aiškiau tai matyti skaičiuojant mėnesį. Tarkime, nuvažiuojate 1 500 kilometrų, o automobilis vidutiniškai sunaudoja 6 litrus dyzelino šimtui kilometrų. Jums reikia apie 90 litrų. Kainai pakilus 20 centų už litrą, vien degalams išleidžiate papildomus 18 eurų per mėnesį. Tai iliustracinis skaičiavimas – jūsų išlaidos priklausys nuo tikrosios kainos, ridos ir sąnaudų.

Vienai šeimai tokia suma bus pakeliama, kitai ji reikš atsisakytą pirkinį ar atidėtą kelionę. Ypač kai tuo pat metu reikia mokėti už šildymą, draudimą ir automobilio priežiūrą. Skaudžiausia tiems, kuriems automobilis nėra patogumo pasirinkimas: be jo tiesiog nepavyktų pasiekti darbo.

Dyzelinas svarbus ir krovinių vežėjams bei žemės ūkiui. Brangesni degalai didina jų veiklos sąnaudas, nors tai nereiškia, kad kiekviena prekė parduotuvėje automatiškai pabrangs tokiu pačiu procentu.

Ką galite padaryti nelaukdami, kol rinka apsiramins?

Pirmiausia verta žinoti savo įprastą kuro poreikį. Kai matote, kiek litrų sunaudojate per mėnesį, lengviau suprasti tikrąjį kainos pokyčio poveikį. Tuomet biudžetą planuojate pagal skaičius, o ne pagal viltį, kad kitą savaitę būtinai bus pigiau.

Palyginkite degalines, esančias jūsų maršrute. Lietuvos energetikos agentūra degalinių kainas renka ir skelbia kiekvieną darbo dieną. Tačiau dėl mažesnės kainos važiuoti toli ne visada apsimoka: jei pilant 40 litrų sutaupote 5 centus už litrą, nauda tėra 2 eurai, iš kurių dar reikėtų atimti papildomos kelionės išlaidas.

Vien iš baimės dėl rytojaus kainos pirkti daugiau kuro, nei įprastai reikia, taip pat nėra būtina. Kainų kryptis gali keistis, o konkrečios Lietuvos degalinės pasiūlymą lemia daugiau veiksnių nei vien pasaulinės naujienos.

Kol tiekimas išlieka sutrikęs, greitas ir didelis dyzelino atpigimas nėra patikimas šeimos biudžeto planas. Geriau skaičiuoti pagal šiandien mokamą kainą. Jei ji sumažės, likę pinigai bus malonus palengvėjimas – nereikės jų iš anksto pažadėti išlaidoms, kurių vėliau negalėsite padengti.