Dyzelino rinkoje – pavojingas lūžis: Lietuvos vairuotojai pirmiausia tai pajustų degalinių švieslentėse

Dyzelino rinka Europoje pastarosiomis savaitėmis tapo gerokai labiau įtempta. Sutrikusi dalies naftos perdirbimo gamyklų veikla, Rusijos įvestas laikinas eksporto draudimas ir geopolitinė įtampa pagrindiniuose laivybos maršrutuose padidino jau pagamintų degalų kainas.

Tačiau teiginiai, kad Europos vairuotojams netrukus teks valandų valandas stovėti degalinėse, kol kas yra gerokai per ankstyvi. Europos Komisijos ekspertai liepos 24 dieną patvirtino, kad Europos Sąjungoje šiuo metu nėra tiesioginės naftos ar degalų tiekimo problemos. Paklausą kol kas galima patenkinti naudojant komercines atsargas ir pasirenkant alternatyvius tiekėjus.

Didžiausia artimiausio laikotarpio grėsmė vairuotojams yra ne tušti degalinių rezervuarai, o galimas naujas kainų šuolis. Dyzelinas tarptautinėje rinkoje brangsta ne vien dėl žalios naftos kainos. Vis daugiau lemia tai, kiek veikiančios naftos perdirbimo gamyklos pajėgia pagaminti galutinio produkto.

Eilės prie degalinių susidarė ne Europoje

Žinia apie vairuotojus, kelias valandas laukiančius degalų, atkeliavo iš Rusijos. Šioje šalyje intensyvios Ukrainos dronų atakos smarkiai sutrikdė naftos perdirbimo gamyklų veiklą. Kai kuriuose regionuose pradėjo trūkti benzino ir dyzelino, buvo ribojamas vienam pirkėjui parduodamas kiekis, o prie degalinių nusidriekė ilgos automobilių eilės.

Rusijos valdžia liepos 8 dieną laikinai uždraudė dyzelino eksportą. Draudimas paskelbtas iki liepos 31-osios, siekiant daugiau šalyje pagamintų degalų palikti vidaus rinkai. Rusija taip pat paskelbė pradėsianti importuoti degalus, kad sumažintų vietinį trūkumą.

Šis sprendimas paveikė ir tarptautinę rinką. Rusija iki šiol buvo viena didžiausių pasaulio dyzelino eksportuotojų, todėl net laikinas jos pasitraukimas reiškia, kad dėl likusių krovinių pradeda konkuruoti daugiau valstybių.

Birželį jūra iš Rusijos išgabento dyzelino ir gazolio kiekis, palyginti su geguže, sumažėjo 39 procentais. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nuosmukis siekė 46 procentus. Po eksporto draudimo Europos dyzelino perdirbimo marža buvo pakilusi daugiau kaip iki 60 JAV dolerių už barelį.

Tai svarbus skirtumas: valandų eilės šiuo metu yra Rusijos vidaus degalų krizės dalis. Europoje tas pats sutrikimas pirmiausia pasireiškia didesnėmis didmeninėmis kainomis ir augančia rizika, kad brangimas persikels į degalines.

Žalios naftos gali pakakti, bet dyzelino vis tiek trūkti

Naftos ir dyzelino rinkos nėra tas pats. Žalia nafta yra pradinė žaliava, kurią dar reikia pristatyti į perdirbimo gamyklą ir paversti benzinu, dyzelinu, reaktyviniu kuru bei kitais produktais.

Todėl net ir tada, kai pasaulyje netrūksta žalios naftos, gali susidaryti jau pagamintų degalų stygius. Tam pakanka, kad vienu metu sustotų kelios svarbios perdirbimo gamyklos, sutriktų jų aprūpinimas arba būtų apribotas produktų gabenimas jūra.

Dyzelino rinkoje ši problema ypač jautri. Šis kuras reikalingas ne tik lengviesiems automobiliams. Jį naudoja sunkvežimiai, žemės ūkio technika, statybos bendrovės, dalis pramonės įmonių ir atsarginiai elektros generatoriai. Net nedidelis pasiūlos sumažėjimas greitai paveikia didmeninę kainą.

Dabartinę įtampą didina ir konfliktai Artimuosiuose Rytuose bei pavojai svarbiuose jūrų keliuose. Jeigu laivyba per pagrindinius naftos ir degalų transportavimo maršrutus būtų ilgam sutrikdyta, Europai tektų ieškoti tolimesnių tiekėjų, mokėti daugiau už transportą ir konkuruoti su kitais regionais.

Europos Komisija pabrėžia, kad padėtis išlieka nepastovi. Nors dabar tiekimo problema nefiksuojama, užsitęsę konfliktai per artimiausias savaites ar mėnesius galėtų dar labiau įtempti rinką.

Kinija šį kartą gali ne pabloginti, o palengvinti padėtį

Pirminiame tekste teigiama, kad Kinijos naftos perdirbimo gamyklos sumažino gamybą ir dėl to pasaulyje liko mažiau dyzelino. Tačiau dabartinė situacija nėra tokia vienareikšmė.

Liepos mėnesį Kinijos valdžia leido kelioms didelėms šalies naftos perdirbimo bendrovėms eksportuoti daugiau benzino, dyzelino ir reaktyvinio kuro. Skelbiama, kad iš viso buvo patvirtintas maždaug 1,3 mln. tonų naftos produktų eksportas.

Tai nereiškia, kad visas šis kuras atkeliaus tiesiai į Europą. Tačiau papildomi Kinijos kroviniai padidina bendrą pasiūlą Azijos rinkoje. Dėl to kiti gamintojai gali daugiau produkcijos nukreipti į Europą, Afriką ar Pietų Ameriką.

Būtent taip veikia pasaulinė degalų prekyba. Net jeigu konkretus tanklaivis neatplaukia į Europos uostą, jo krovinys gali sumažinti konkurenciją dėl kitur pagaminto dyzelino.

Todėl Kinijos sprendimas leisti daugiau eksporto šiuo metu yra vienas iš veiksnių, galinčių švelninti Rusijos tiekimo sumažėjimo poveikį.

Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams

Lietuva nėra izoliuota degalų rinka. Šalyje veikia Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, tačiau žalios naftos ir pagamintų degalų kainas vis tiek stipriai veikia visos Europos bei pasaulio rinkos.

Liepos pirmojoje pusėje žalia nafta į Lietuvą buvo importuojama iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos. Tai rodo, kad tiekimas nėra priklausomas nuo vienos valstybės ar vieno maršruto.

Tačiau alternatyvus tiekimas nebūtinai reiškia mažą kainą. Jeigu Europos didmeninėje rinkoje dyzelinas brangsta, šis pokytis palaipsniui persikelia į degalinių kainodarą. Galutinę litro kainą taip pat sudaro akcizas, pridėtinės vertės mokestis, biologinių priedų kaina, transportas ir prekybininkų sąnaudos.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, liepos 6–12 dienomis vidutinė svertinė dyzelino kaina Europos Sąjungos šalyse per savaitę padidėjo 3,2 procento. Tuo pačiu laikotarpiu „Brent“ naftos kaina išaugo 4,1 procento.

Liepos 27 dieną Lietuvoje dyzelino vidutinė kaina, palyginti su ankstesniu penktadieniu, padidėjo dar 0,15 procento. Pigiausiose tą rytą duomenis pateikusiose degalinėse litras kainavo nuo 1,82 euro, o brangiausiose kaina viršijo 2,12 euro.

Šie skaičiai nerodo, kad Lietuvoje trūktų degalų. Jie rodo kitą problemą – rinka tapo itin jautri kiekvienai naujai žiniai apie perdirbimo gamyklų veiklą, eksporto ribojimus ar laivybos sutrikimus.

Kas turėtų nutikti, kad degalinėse iš tikrųjų pritrūktų dyzelino

Tikras fizinis trūkumas Europoje galėtų atsirasti tuo atveju, jeigu vienu metu užsitęstų keli dideli sutrikimai. Pavyzdžiui, ilgam būtų apribota laivyba iš Artimųjų Rytų, toliau mažėtų Rusijos eksportas, sustotų daugiau Europos ir Azijos naftos perdirbimo gamyklų, o alternatyvūs tiekėjai nespėtų padidinti gamybos.

Padėtį galėtų pabloginti ir pačių vairuotojų elgesys. Pradėjus masiškai kaupti degalus, atskirose degalinėse rezervuarai gali ištuštėti net tada, kai bendras tiekimas šalyje išlieka pakankamas. Tokiu atveju problema atsirastų ne dėl to, kad valstybė nebeturi dyzelino, o dėl staigaus ir neįprasto pirkimo šuolio.

Kol kas tam nėra pagrindo. Europos Sąjunga turi komercinių ir privalomųjų naftos produktų atsargų, galimybę keisti tiekimo maršrutus bei naudotis pasauline rinka. Europos institucijos stebi padėtį, tačiau liepos pabaigoje skubios tiekimo krizės nėra paskelbusios.

Todėl Lietuvos vairuotojams nereikia skubėti pildyti kanistrų ar laikyti automobilio bako nuolat pripildyto iki viršaus. Daug realesnis artimiausio laikotarpio scenarijus – svyruojančios ir galbūt dar didėsiančios kainos.

Dyzelino rinkoje problemų tikrai yra. Rusijos eksporto sustabdymas, pažeistos naftos perdirbimo gamyklos ir geopolitinė įtampa sukūrė vieną sudėtingiausių situacijų per pastaruosius metus. Tačiau teiginys, kad visos Europos vairuotojai netrukus valandomis lauks degalų, dabartinės padėties neatspindi.

Šiuo metu didžiausias pavojus slypi ne tuščiose kolonėlėse, o skaičiuose jų švieslentėse.