ES užvėrė duris Brazilijos mėsai: ginčas dėl antibiotikų jau kelia įtampą prekyboje

Europos Sąjunga laikinai sustabdė dalies gyvūninės kilmės produktų importą iš Brazilijos, o šis sprendimas jau virto ne tik sanitariniu, bet ir politiniu ginču. Į Europą iš Brazilijos kasmet keliaudavo dideli jautienos, paukštienos, kiaušinių ir kitų produktų kiekiai, todėl Briuselio sprendimas neliko nepastebėtas nei Pietų Amerikoje, nei pačioje ES. Oficialiai kalbama apie vieną jautriausių maisto saugos temų – antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvulininkystėje.

Kodėl ES sustabdė importą iš Brazilijos?

Sprendimo esmė nėra teiginys, kad visa Brazilijos mėsa yra nesaugi. ES nurodo kitą problemą: Brazilija, Briuselio vertinimu, nepateikė pakankamų garantijų, kad eksportui skirti gyvūniniai produktai visą gamybos grandinę atitinka europinius reikalavimus dėl antimikrobinių medžiagų. Europos taisyklės draudžia naudoti antibiotikus gyvūnų augimui skatinti ar produktyvumui didinti. Taip pat ribojamas tam tikrų vaistų, kurie laikomi svarbiais žmonių infekcijoms gydyti, naudojimas.

Šie reikalavimai susiję su platesne problema – atsparumu antibiotikams. Medikai ir maisto saugos specialistai jau ne vienus metus įspėja, kad pernelyg laisvas antimikrobinių medžiagų naudojimas ūkiuose gali prisidėti prie bakterijų atsparumo didėjimo. Todėl ES siekia, kad į jos rinką patenkantys importuoti produktai būtų gaminami pagal panašius standartus kaip ir pačioje Bendrijoje.

Brazilija kalba apie atsaką

Brazilijos vyriausybė į ES sprendimą sureagavo griežtai. Šalies institucijos pareiškė didelį susirūpinimą ir leido suprasti, kad, nepavykus rasti greito sprendimo derybose, gali būti svarstomos atsakomosios priemonės. Brazilija pabrėžia, kad yra viena svarbiausių gyvūninių baltymų tiekėjų pasaulyje ir daugelį metų tiekė produkciją Europos rinkai.

Brazilijos pusė taip pat tikina, kad ginčas turi būti sprendžiamas remiantis moksliniais kriterijais, o ne politiniu spaudimu. Tačiau ES laikosi pozicijos, kad vien ankstesnės prekybos istorijos nepakanka. Norint grįžti į patvirtintų tiekėjų sąrašą, reikia aiškių ir patikrinamų garantijų, jog eksportuojama produkcija atitinka naujus reikalavimus.

Ką tai reiškia Europos pirkėjams?

Paprastas pirkėjas Lietuvoje greičiausiai nepastebės staigaus pokyčio parduotuvės lentynoje per vieną dieną. Europos rinka remiasi daugeliu tiekėjų, o jautienos ir paukštienos pasiūla priklauso ne tik nuo Brazilijos. Vis dėlto toks sprendimas gali paveikti importuotojus, perdirbėjus ir prekybos grandines, kurios dirbo su Brazilijos produkcija arba planavo ją naudoti ateities tiekime.

Didesnė reikšmė gali pasirodyti ne kainų etiketėje šiandien, o derybose dėl ateities prekybos. Brazilija yra didelė eksportuotoja, o ES – aukštos vertės rinka. Jei ribojimai užsitęstų, dalis Brazilijos produkcijos būtų nukreipta į kitus regionus, o Europos verslui tektų ieškoti alternatyvių tiekėjų. Tai gali tapti papildomu spaudimu sektoriui, kuriame kainas jau veikia energijos, pašarų, logistikos ir reguliavimo išlaidos.

Ginčas paliečia ir „Mercosur“ susitarimą

Šis konfliktas ypač jautrus dėl ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimo. Susitarimas su Brazilija, Argentina, Paragvajumi ir Urugvajumi Europoje vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni jį vadina galimybe stiprinti prekybą, kiti baiminasi pigesnės žemės ūkio produkcijos antplūdžio ir nevienodų standartų konkurencijos.

Būtent todėl Brazilijos mėsos klausimas tapo platesnio ginčo simboliu. Europos ūkininkai jau seniai reikalauja, kad importuojami produktai būtų vertinami pagal tuos pačius reikalavimus, kurie taikomi vietos gamintojams. Brazilija savo ruožtu mato riziką, kad sanitariniai argumentai gali būti naudojami kaip prekybos barjeras. Kol abi pusės derasi, aišku viena: mėsos importo klausimas iš techninio virto politiniu, o jo baigtis gali turėti reikšmės visai ES ir Pietų Amerikos prekybos darbotvarkei.