Europa žiemą pasitinka su menkesnėmis dujų atsargomis: blogiausiame scenarijuje saugyklose liktų vos 7 proc.

Šalta žiema, sutrikęs suskystintų gamtinių dujų tiekimas ir silpnas vėjas – toks derinys Europai reikštų itin sunkų šildymo sezoną. „Pravda“ pateikiamais Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimais, nepalankiausiu atveju ES dujų saugyklų užpildymas pavasarį galėtų nukristi iki 7 procentų. Tai dar nėra prognozė, kad žemynas liks be šildymo, tačiau mažesnis atsargų rezervas reikštų didesnį pažeidžiamumą šalčiams ir spaudimą kainoms.

Publikacijoje, remiantis dujų infrastruktūros operatorių asociacijos „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, nurodoma, kad lapkričio 4 dieną ES saugyklos buvo užpildytos 73,75 proc., kai prieš metus tuo pačiu metu šis rodiklis siekė 83,02 proc. Skirtumas – 9,27 procentinio punkto. Vadinasi, į šildymo sezoną žengiama su mažesniu atsargų kiekiu, o žiemos orai taps itin svarbiu veiksniu.

Vien saugyklų užpildymo rodiklis dar neparodo, kiek laiko Europai užteks dujų. Jos tiekiamos ir šildymo sezono metu, o vartojimas priklauso nuo temperatūros, pramonės poreikių ir elektros gamybos. Tačiau mažesnė pradinė atsarga palieka mažiau erdvės netikėtumams. Jei vienu metu padidėtų poreikis ir sumažėtų tiekimas, trūkstamus kiekius tektų pirkti labiau įtemptoje rinkoje.

Keturi scenarijai: tarp 33 ir 7 procentų saugyklose

Publikacijoje pristatomas modeliavimas remiasi dviem pagrindiniais nežinomaisiais: žiemos šalčiu ir SGD gabenimo per Hormūzo sąsiaurį perspektyva. Šiuo jūrų keliu pasaulinę rinką pasiekia Kataro bei Jungtinių Arabų Emyratų kroviniai. Ilgai trunkantys sutrikimai sumažintų pasiūlą, dėl kurios konkuruoja Europos ir kitų regionų pirkėjai.

Pagal pateiktus skaičiavimus, šildymo sezono pabaigos vaizdas galėtų skirtis kelis kartus:

Šis palyginimas parodo, kokią didelę reikšmę turi temperatūra. Net tiekimui pradėjus atsigauti šalta žiema atsargas galėtų išsekinti labiau negu švelni žiema besitęsiant sutrikimams. Pastatams reikėtų daugiau šilumos, o silpno vėjo laikotarpiais galėtų padidėti ir dujinių elektrinių darbo poreikis.

Svarbu ir tai, ką reiškia pats skaičius. Septyni procentai būtų likusi saugyklų talpos dalis, o ne teiginys, kad Europai liko tik 7 proc. visų reikalingų dujų. Vis dėlto toks menkas atsargų likutis smarkiai susiaurintų galimybes reaguoti į vėlyvą atšalimą.

Dujinė viryklė

Tuštėjant saugykloms svarbu ne tik kiekis

Požeminė saugykla nėra bakas, iš kurio dujos bet kokiomis aplinkybėmis tiekiamos vienodu greičiu. Mažėjant atsargoms gali mažėti ir išgavimo pajėgumas. Konkretus poveikis priklauso nuo saugyklos tipo bei jos techninių savybių, tačiau bendras klausimas tas pats: ar per šalčiausias dienas galima pakankamai greitai pateikti rinkai reikalingą kiekį?

Todėl pavojingiausias momentas nebūtinai būtų visiškas atsargų išnaudojimas. Sunkumų galėtų kilti anksčiau, jei poreikis staiga šokteltų, o tiekimo ir išgavimo galimybių nepakaktų jam padengti. Publikacijoje ypač išskiriama Šiaurės vakarų Europa ir didžiųjų Vokietijos bei Nyderlandų saugyklų reikšmė.

Tai nereiškia, kad namų ūkiai automatiškai liktų be dujų. Tiekimo saugumo priemonės, importas ir vartojimo pokyčiai gali keisti situaciją. Tačiau tokioje rinkoje didesnė kaina gali tapti būdu sumažinti paklausą – ypač pramonėje, kur dalis gamybos dėl energijos sąnaudų tampa nepelninga.

Latvijos rodiklis žemas, bet vien procentais šalių lyginti negalima

Straipsnyje pateikiami dideli skirtumai tarp valstybių. Lenkijos saugyklų užpildymas nurodomas ties 98,83 proc., Portugalijos – 95,51 proc., Danijos – 90,81 proc. Vokietijos rodiklis siekia 60,25 proc., Slovakijos – 52,67 proc., Latvijos – 51,09 proc.

Tačiau iš šių procentų negalima tiesiogiai spręsti, kurios šalies gyventojai yra saugiausi. Skiriasi saugyklų dydis, šalies vartojimas, importo galimybės ir jų vaidmuo platesniame regione. Pusiau užpildyta didelė saugykla gali turėti visai kitokią reikšmę negu beveik pilna maža.

Slovakijos pavyzdys tai gerai iliustruoja. Publikacijoje nurodoma, kad šalies saugyklų pajėgumai dideli, palyginti su jos vartojimu, todėl pasirengimas vertinamas ir pagal sukauptą energijos kiekį. Valstybinė bendrovė SPP skelbia pasiekusi 17,5 TWh atsargų tikslą, o metinis šalies suvartojimas siekia apie 50 TWh. Šalies institucijos teigia žiemai pasirengusios, nors vien užpildymo procentas atrodo menkas.

Dujų kaina gali pasiekti ir tuos, kurie dujomis nešildo

Publikacijoje nurodoma, kad pastarosiomis dienomis didmeninės dujų kainos svyravo apie 100 eurų už megavatvalandę. Tai biržos, o ne galutinė gyventojo mokama kaina. Sąskaitą lemia sutartis, pirkimo laikotarpis, tinklų mokesčiai ir kitos dedamosios, todėl kainų pokytis skirtingus vartotojus pasiekia nevienodai.

Vis dėlto brangesnės dujos neapsiriboja dujinio katilo savininko rūpesčiu. Jos gali didinti šilumos gamybos sąnaudas ten, kur naudojamas šis kuras, ir paveikti elektros kainas laikotarpiais, kai rinkai reikia dujinių elektrinių gamybos. Energijai imlioms įmonėms tai taip pat reiškia sunkesnį pasirinkimą: didinti produkcijos kainą, mažinti pelningumą ar riboti darbą.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojams todėl svarbi visa regiono padėtis, tačiau ES vidurkis nėra tiesioginė jų būsimos sąskaitos prognozė. Konkretaus namų ūkio išlaidas reikėtų vertinti pagal jo tiekėją, sutartį ir šildymo būdą, o ne mechaniškai perkelti biržos kainą į mėnesio mokėjimą.

Net švelnesnė žiema problemą gali tik nukelti

Mažos atsargos pavasarį reikštų didesnį darbą kitam pildymo sezonui. Pateiktame modeliavime skaičiuojama, kad norint iki 2027 metų lapkričio atkurti atsargas, į saugyklas reikėtų įleisti maždaug 57–83 mlrd. kubinių metrų dujų. Kuo mažesnis likutis po žiemos, tuo daugiau reikėtų nupirkti šiltuoju metų laiku.

Tai svarbu ir kainoms. Vasara savaime negarantuoja pigių dujų, jei tuo pat metu Europai reikia didelių kiekių atsargoms papildyti. Be to, dėl SGD krovinių konkuruojama su kitais regionais. Šaltesni orai Azijoje galėtų padidinti tenykštį poreikį ir sumažinti Europai prieinamų pasiūlymų pasirinkimą.

Todėl šios istorijos esmė nėra pažadas, kad „Europa užšals“. Pateikti scenarijai rodo galimą atsargų sumažėjimą iki 7–33 proc. sezono pabaigoje ir didesnį papildymo poreikį 2027 metais. Kurioje šio intervalo vietoje atsidurs Europa, lems žiemos temperatūra, realus tiekimas ir vartojimas. Blogiausias variantas dar nėra neišvengiamas, tačiau jo kaina būtų juntama gerokai ilgiau negu vieną šaltą mėnesį.